Ignalinos rajone aptikus sūringo mineralinio vandens, rajono atstovai aktyviai ieško verslininkų, kurie padėtų Ignalinos miestui tapti kurortu.
Ignalinos rajono savivaldybės meras Bronis Ropė prasitarė, kad šiuo metu vyksta derybos su pora verslo įmonių dėl 200-300 vietų sanatorijos statybų prie Gavio ežero.
Rajono meras teigė, kad sanatorija besidominčios įmonės yra lietuviško kapitalo, dirbančio su Rusijos verslu.
„Yra realus šansas įsteigti Lietuvoje penktą kurortą ir tuo būdų geografiškai visuose regionuose turėti priėjimą prie sveikatingumo paslaugų. Taip mes taptume patrauklesni užsienio turistams“, - kalbėjo meras.
B. Ropė įsitikinęs, kad Ignalinos kurortas būtų itin patrauklus svečiams iš Rusijos, nes per šį miestą nutiestas geležinkelis iš Sankt Peterburgo.
Tikslą tapti kurortu Ignalina išsirinko padidinti svečių lankomumą rudenį ir pavasarį. Vasarą Ignalinos apylinkės prisipildo prie ežerų besiilsinčių poilsiautojų, žiemą – čia atvyksta slidininkai.
Mineralinis vanduo – kaip Druskininkuose
Ignalinai žalia šviesa siekti kurorto statuso užsidegė, kai buvo atlikti žemės gelmių tyrimai, po kurių paaiškėjo, kad po Ignalina slepiasi mineralinis vanduo.
Apie galimybę, kad Ignalina turi mineralinio vandens iš geologų sužinota prieš šešerius metus. Tuomet jie įtarė, kad po žeme esantis vanduo gali būti 30 g litre sūringumo.
Prieš porą metų vanduo buvo patikrintas fiziškai.
460 metrų gylyje buvo rastas mineralinis vanduo, kurio sūringumas siekė beveik 60 g litre.
Šių metų balandžio mėnesį buvo išduotas sertifikatas, kad mineralinis vanduo atitinka kokybės reikalavimus. Jo sūringumas – 54,8 g litre. Be natriochlorido, jame taip pat yra kalio, kalcio, magnio, mangano.
Kaip teigė B. Ropė, Ignalinos mineralinis vanduo panašus į iš Druskininkų Sūručio gręžinio gaunamą vandenį.
Pagal higienos normas tokį vandenį galima naudoti tik išoriniam naudojimui.
„Įvairioms sąnarių problemoms ir profilaktiškai, skiedžiant su gėlu vandeniu“, - pridėjo rajono meras. Taip pat Ignalinos mineralinį vandenį būtų galima naudoti grožio procedūroms – nuimti nuo veido ar rankų negyvą odą.
Vandenį būtų galima ir gerti, tačiau jį tektų skiesti santykiu 1 su 10.
Atrastu mineraliniu vandeniu besididžiuojantis B. Ropė teigė, kad vanduo tiktų ir slogai gydyti.
„Būtų galima sertifikuoti kaip vaistą. Jis pranašesnis už jūros vandenį, nes neturi tiesioginio sąlyčio su išorės gamta“, - sakė jis.
Galvodamas apie verslo pritraukimą pašnekovas taip pat užsiminė, kad mineralinį vandenį galima panaudoti druskos išgavimui. 1 kg druskos vonioms reikėtų apie 20 l šio vandens.
„Planuojame pastatyti mieste biuvetą, kad vandens galėtų prisileisti žmonės ir asmeninėms procedūroms“, - planuoja rajono meras.
Su šypsena Ignalinos rajono atstovas pasakojo ir apie jau išbandytą praktiką – mineraliniame vandenyje rauginti agurkus ar sūdyti žuvį.
Ieško ir daugiau sveikatingumo produktų
„Jau vieną ežerą esame radę, kur galima dumblą naudoti, ir vieną durpyną. Durpes ant skaudančių vietų mūsų ligoninėje jau naudojame metus, tačiau kol kas durpes vežame iš kitų sertifikuotų durpynų. Rudeniop pradėsime naudoti ir savo durpyno“, - pasakojo pašnekovas.
Taip pat savivaldybė žada pirkti perlines vonias ir aktyviau teikti reabilitacijos paslaugas.
Rado ir vandens alui
B. Ropė prisipažino, kad verslo galimybėmis rajone domisi jau kelios įmonės.
Meras tiki, kad verslininkai Ignalinos pagalba galėtų pardavinėti išoriniam naudojimui skirtą mineralinį vandenį, druską, ruošti vaistus.
Taip pat 120 m gylyje aptiktas vanduo, tinkamas alui gaminti.
„Pasirodo Utenoje esantis baseinas nusidriekia ir iki Ignalinos”, - atskleidė pašnekovas.
Kartu nustatyta, kad 270 m gylyje yra 5 m sluoksnio vandens klodai, kurių mineralizacija 4-6 g litre. Tokio druskingumo vanduo yra tinkamas gerti. Šiuo vandeniu jau yra susidomėję dvi mineralinio vandens pilstymo įmonės.
Kurorto statusas – gelbėjimo ratas miestui
Ignalinos rajono meras pripažįsta, kad miestas turi keistis, nes demografinė padėtis nedžiugina.
Ignalinos rajonas kenčia tiek nuo vidinės, tiek nuo išorinės emigracijos. Kasmet Ignalinos rajonas užaugina apie 200 abiturientų, apie 170 iš jų – išvažiuoja mokytis ir nebegrįžta. B. Ropė pripažino, kad rajone trūksta tam tikrų specialybių darbuotojų.
Nukraujuoja Ignalina ir dėl kitų demografinių reiškinių. Ignalinos rajone kasmet miršta apie 400 gyventojų, gimsta – 100.
Šiuo metu Ignalinos rajone gyvena apie 18 tūkst. gyventojų. Nedarbo lygis siekia apie 16 proc.
