aA
Baikime įsivaizduoti save tokius, kokie nesame, ir nustokime reklamuoti tik gamtą, miškus, jei daugiausia turistų traukia į Vilnių. Tokiu drąsiu teiginiu banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas įgėlė turizmo strategija besirūpinančiam Turizmo departamentui.
Kaimo sodyba (asociatyvi nuotr.)
© DELFI montažas

Ž. Mauricas rėžė tiesiai: „Statistika aiškiai rodo, kad turistų srautai yra į didžiuosius Lietuvos miestus, iš esmės Vilnių, dar Kauną, Klaipėdą, šiek tiek Šiaulius. O mes Lietuvą dažniausiai pristatome kaip žalių lankų, miškų šalį, kur lietuvaitės su rūtų ar pienių vainikėliais, pilna kaimo turizmo sodybų, nors užsieniečiai ten nevažiuoja.“

Jis teigė, kad prioritetai turėtų būti skiriami miestams, labiausia Vilniui, nors pripažįsta, kad tai tik dar labiau paskatintų dviejų Lietuvų atskirtį.

Bet Valstybinio turizmo departamento laikinai direktoriaus pareigas einanti Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė nepritaria ekonomistui ir teigia, kad gamtą reklamuoti yra itin svarbu, o šiai turizmo rūšiai Pasaulinė turizmo organizacija per ateinančius metus prognozuoja 30 proc. augimą.

Kritikavo kaimo turizmo sodybas, kuriose kartais nėra nė karšto vandens

Ž. Mauricas teigė, kad neteisingai konstruojame savo turizmo strategiją, reklamuodami gamtą, miškus, turėtume nesiblaškyti ir susikoncentruoti ties didžiaisiais miestais.

„Jeigu kalbame apie užsieniečius, statistika yra tokia, kad apsistojimų Lietuvoje skaičius stipriai auga, ypatingai Vilniuje, dėl to čia statoma daug viešbučių, bet kaimo turizmo sodybose apsistojusiųjų skaičius stagnuoja, ir jis stagnuoja netgi tarp lietuvių“, – tvirtina jis.

Jis svarsto, kad kaimo turizmas apskritai netenkina turistų poreikių, o kokybė kaimo sodybose yra prasta.

Prabangi kaimo turizmo sodyba
Prabangi kaimo turizmo sodyba
© Ober-haus.lt nuotr.

„Daug kur keliauju, esu buvęs visuose Lietuvos miestuose, bet, mano nuomone, kaimo turizmas teikia nedaug vilčių. Tai realiai tapo balių, vestuvių ir įvairių trankių vakarėlių, jubiliejų organizavimo vieta.

Manau, net lietuviai nelabai ten važiuoja, nes neaišku, ką ten sutiksi, netgi jei tai rami vieta, bet už 5 kilometrų vyks balius, girdėsi trankią muziką, bumčiką, o ne paukštelių čiulbėjimą“, – sako jis.

Jis teigia, kad bent turistams iš Vakarų Europos tokie dalykai yra nesuprantami, jie tikisi aukšto lygio aptarnavimo.

„Kitas dalykas – kokybė, ji labai svarbi, o kainomis kylant – kaimo sodybose kokybė išlieka tarp blogos ir labai blogos. Dažnai ten net nebūna karšto vandens, reikia vežtis savo patalynę, nes ten būna tokia, kad, rodos, net pirkti nėra tokios prastos.

Mes turime SPA, kurie tikrai yra tarp labai geros ir geros kokybės, bet kainos – labai didelės, taigi yra iššūkių“, – teigia jis.

Ž. Mauricas aukštas kainas įvardija kaip rimtą kliūtį Lietuvos konkurencingumui.

„Aš tai kartoju jau kelerius metus, nes Statistikos departamentas to neparodo. Kaip aš sakau, jis matuoja vidutinę temperatūrą ligoninėje. Statistikos departamentas skaičiuoja vidutines kainas, kurios yra maždaug tokios kaip tarp Šiaulių ir Marijampolės, bet juk kainos Vilniuje, Druskininkuose, Birštone visai kitokios.

Taip, turime gerų vietų, nesakau, kad visos brangios ir žemos kokybės, bet didžioji masė tokia. Kainos – didelės, o kokybė nekokia“, – sako jis.

Orientavimąsi į gamtą ir kaimą vadino saviapgaule

Ž. Mauricas uoliai kritikavo ir tai, kad užsieniečiams reklamuojamės kaip gražios gamtos, miškų šalis, kai tai jiems neaktualu.

„Galvoti, kad užsienio svečiai masiškai vyks į kaimą – yra saviapgaulė, nes turistai ten nevažiuoja, bet gal ir gerai, kad nevažiuoja, nes jei užsiraus ant bumčikų, tai dar gali susigadinti Lietuvos įvaizdį.

Manau, kad turi būti orientuojamasi reklamuoti tuos dalykus, į kuriuos užsieniečiai vyksta, o tai yra miestai. Dabar užsienietį sutikti Lietuvos regionuose tokia tikimybė kaip juos sutikti Kongo Demokratinės valstybėse džiunglėse, kur gyvena gorilos. Ten gal net didesnė tikimybė sutikti“, – šmaikštavo Ž. Mauricas.

Anot jo, Lietuva turėtų labiau reklamuoti miestus, gerinti juose infrastruktūrą, rengti renginius, festivalius, kurti inovatyvius muziejus, siekiant pritraukti dar daugiau turistų.

Įgėlė kaimo turizmo sodyboms: tai liko tik balių, vestuvių ir trankių vakarėlių vieta
© DELFI / Andrius Ufartas

Paklaustas, ar tai tik dar labiau nepaskatintų atskirties ir nepagilintų dviejų Lietuvų problemos, jis buvo atviras: „Žinokite, prieš vėją nepapūsi. Geriau surinkti tuos pinigus iš turistų, atvažiuojančių į Vilnių. O jau valstybės vaidmuo yra perskirstyti juos ir investuoti į regionus, jei ten mato kažkokį potencialą.

Nereikia turėti iliuzijos, kad visi regionai yra tokie, į kuriuos važiuoja turistai, kaip kokioje Italijoje. Tai primena plaukiojimą pasroviui, kai dalijami pinigai ne tam, kad būtų pasiektas kažkoks rezultatas, o kad būtų kažkoks procesas.

Geriau turėti tokį miestą, į kurį visi juda, negu kad šalį, kur neva graži gamta, nors ji tikrai graži, tačiau žmonės nelabai daug važiuoja. Nėra nieko bloga tame kaime, bet turime būti adaptyvus“, – sako jis.

Azijiečius virkdo lietuviškos gamtos grožis

Valstybinio turizmo departamento laikinai direktoriaus pareigas einanti Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė kategoriškai nesutiko, kad orientuojamasi tik į gamtą ar kaimo turizmą.

„Esame išsiskyrę keturis pagrindinius turizmo produktus: kultūrinį, t. y. – miestų turizmą, gamtos turizmą, apimantį kaimo turizmo dalį, sveikatos turizmą ir konferencijų.

Pastarosios dvi sritys yra tos, kurios atneša daugiausia pajamų. Taip pat yra nišinis turizmas, kuris dabar ypatingai populiarėja – tai gastronominis, ornitologinis, šaknų turizmas.

Šioms prioritetinėms rūšims skiriamas vienodas dėmesys mūsų rinkodaroje, ir gamtos turizmas tikrai nėra išskiriamas“, – tvirtina ji.

Sodyba pusiasalyje
Sodyba pusiasalyje
© Ober-haus.lt nuotr.

Tačiau ji pabrėžia, kad Pasaulinė turizmo organizacijos rekomendacijomis, atliktomis studijomis ir tyrimais siūloma ypatingai daug dėmesio skirti būtent gamtos turizmui.

„Tai yra turizmo rūšis, kuri ypatingai auga, ir mes dedame daug pastangų skleisti apie ją žinią, norime padaryti gamtos turizmą kuo labiau prieinamą, nes šis sektorius, anot Pasaulinės turizmo organizacijos, per ateinančius metus turėtų augti 30 procentų“, – sako ji.

I. Trakimaitė-Šeškuvienė pažymi, kad daugiau nei 80 proc. turistų nori išmokti kažką naujo, o ne tik „atvažiuoji nusifotografuoti ar pasidaryti asmenukę prie vienos ar kitos katedros“.

„Mes turime keturis metų laikus, gamtą, kurioje galima turėti unikalių patirčių – paukščių stebėjimas, pirtis ir dūminė pirtis, galimybės pačiam kepti duoną, mušti sviestą. Būtent tai turistai labiausia vertina, ypatingai iš megapolių kaip Tokijas, Seulas, Šanchajus, Pekinas. Jiems mūsų gamta yra kažkas tokio, žmonės, atvažiavę į nacionalinius parkus, apsiverkia nuo erdvės.

Taip, Vilnius yra lyderis, tai natūralu, bet kokioje šalyje didžioji dalis turistų apsistoja sostinėse, jose vyksta verslo renginiai, konferencijos, bet pastaruosius metus regionuose turistų skaičius auga itin stipriai, kai kuriuose tas augimas – dviženklis“, – sako ji.

Dešimtuke labiausia turistų aplankomų vietų yra Vilnius, Druskininkai, Palanga, Kaunas, Klaipėda, Trakai, Birštonas, Šiauliai, Neringa, Molėtai.

„Visur galime matyti augimą, pavyzdžiui, Vilniuje – 5 proc. Druskininkuose – 10 proc., Palangoje – 16 proc. Kauno savivaldybėje – net 19 proc. Kaunas išvis išsiveržia į lyderius, ir tai labai gerai, kad nesame vieno miesto šalis“, – džiaugiasi.

Daugiausia pinigų Lietuvoje išleidžia kinai

Anot I. Trakimaitės-Šeškuvienės, regionų netolygumas Lietuvoje ir atskirtis vis dar išlieka didžiuliu iššūkiu, todėl turizmas gali prisidėti prie situacijos švelninimo.

„Būtent tai yra priemonė pritraukti gyvybę į regionus, kurti darbo vietas, infrastruktūrą, nes ne į visus regionus ateina investuotojai, statomos gamyklos. Turizmas gal mažiau darbo vietų sukuria, bet tikrai yra priemonė atgaivinti regionus“, – sako ji.

Be to, ji pabrėžia, kad nereikia gamtos turizmo sieti tik su kaimo turizmu, nes jis tėra tik maža gamtos turizmo dalis: „Per 20 metų kaimo turizmas sugebėjo pasiekti labai daug. Jei anksčiau jis buvo suvokiamas kaip pramogų, pobūvių vieta, dabar tai yra visiškai unikalias patirtis siūlančios vietos, suradusios savo nišas: kanapių, levandų ūkiai, jodinėjimas žirgais, šunų traukiami kinkiniai.“

Įgėlė kaimo turizmo sodyboms: tai liko tik balių, vestuvių ir trankių vakarėlių vieta
© DELFI / Karolina Pansevič

Vis dėlto ji pripažįsta, kad daugiau nei 90 proc. kaimo turizmo sodybų lankytojų – lietuviai, tačiau pažymi, kad gamtos turizmą užsienio turistai atranda vis labiau ir vis daugiau savo pinigų palieka regionuose.

I. Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, turizmas išgyvena aukso amžių.

„Praėjusiais metais pagal turistų skaičiaus augimą mes buvome lyderiai visoje Europos Sąjungoje – septintoje vietoje.

Ypatingai didelis turistų augimas iš tolimųjų rinkų, tiesiog stulbinantis. Dėl turistų iš Kinijos, P. Korėjos, Japonijos kovoja visos šalys. 2017 m. pirmą pusmetį kinų turistų skaičius Lietuvoje išaugo net 45 procentais, pirmą kartą tarp 10 šalių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų, JAV turistai atsirado 9 vietoje, ir jų išaugo 24 proc.

Noriu pabrėžti, kad kinai, amerikiečiai yra tie, kurie išleidžia čia daugiausia pinigų. Kinijos turistai palieka daugiausia pinigų, nuo vienos kelionės – vidutiniškai daugiau nei 500 eurų“, – pasidžiaugė ji.

Tuo tarpu kaimo turizmo sodybas mėgsta Rusijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, D. Britanijos, Prancūzijos, Italijos, Švedijos turistai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Seimas ketina uždrausti alkoholio paštomatus (10)

Verslininkams bandant apeiti alkoholio prekybos draudimą, Seimui siūloma nuo kitų metų uždrausti...

Lietuvos vežėjai prakalbo apie sektoriaus žlugimą: politikai vykdo genocidą (272)

Skubomis įvedamos mokesčių reformos gresia vežėjų bankrotais, – štai taip antradienį...

Trumpas skelbia pergalę prekybos kare su Kinija (8)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, jog Kinija pažadėjo JAV žemės ūkio produktų...

Nausėda: vertėtų toliau plėsti NT apmokestinimo bazę (4)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad svarbu sistemingai plėsti nekilnojamojo turto (NT)...

Bankų ir prekybos tinklų mokesčius Nausėda sieja su lengvatos dyzelinui mažinimu papildyta (17)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad valdančiųjų siūlomus naujus bankų aktyvų ir prekybos...

Top naujienos

Širinskienė ir Kirkilas peikia Pranckietį, bet patys postų kratosi (5)

Seimo nariai surinko parašus prieš Viktorą Pranckietį, jo postą teigia galintis užimti ir iš...

„New York Times“ tyrimas: Rusija vos per 12 val. Sirijoje subombardavo 4 ligonines (50)

Rusijos karinės oro pajėgos seniai kaltinamos ligoninių bombardavimu remiant Basharo al Assado...

Griauna planus – Pranckietis balsuoti dėl jo prašo dar šiandien (20)

53 parlamentarų pasirašytą pareiškimą dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atšaukimo...

Nausėda: prabanga taip pat galėtų būti apmokestinama papildyta (473)

Beveik 100 dienų darbo laikotarpį pasiekęs prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo esąs ir...

Lietuvos vežėjai prakalbo apie sektoriaus žlugimą: politikai vykdo genocidą (272)

Skubomis įvedamos mokesčių reformos gresia vežėjų bankrotais, – štai taip antradienį...

Lietuvos darbo rinka – bene labiausiai nukraujavusi ES + laukia dar ne vienas sunkus iššūkis (55)

Lietuva turi bene labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais nukraujavusią darbo rinką Europos...

Prie strategiškai svarbaus miesto – didelė atsakomoji ataka prieš Turkijos pajėgas skelbiama, kad teritoriją paliko visos humanitarinės organizacijos (100)

Sirijos kurdams pavyko pasipriešinti Turkijai viename iš pasienio miestų, kurio perėmimą Ankara...

Nausėda nepersigalvojo dėl Roko Masiulio: jis labai rimtai svarsto abi alternatyvas (43)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė nepakeitęs savo nuomonės dėl buvusio susisiekimo ministro Roko...

Septyni požymiai, kad jūsų vaikas priklausomas nuo elektroninių cigarečių

Politikams vis ieškant būdų, kaip pažaboti elektroninių cigarečių vartojimą nepilnamečių...

Stilistė sudėliojo taškus ant i: šie batai turi būti kiekvienos moters drabužinėje (10)

Ilgaauliai – tai batų modelis, kuriam abejingų tiesiog nėra: arba juos dieviname, arba niekaip...