Tai, kas galėjo būti šios valdančiosios daugumos (kaip ir buvusios) trūkumas, gali tapti jos stiprybe. Nors Seimo nariai, su savo padėjėjais ir partiniais aparatais, patys galbūt ir nesugebėtų suformuluoti kokybiškų sprendimų ir pasiūlymų, ypač tokiose srityse kaip investicijų pritraukimas, drąsi švietimo reforma ar naujosios technologijos, tačiau jie gali sugebėti suformuoti kokybiškas darbo grupes ir priimti jų pasiūlymus. Šiame straipsnyje įvardinsiu dar tris sritis, kur, mano manymu, turėtų būti suformuotos tokios darbo grupės.
Iš tiesų, kartais iš politikų mes tikimės per daug. Mes norime, kad jie ir puikiai bendrautų su žmonėmis, važinėtų po Lietuvą, nuo ryto iki vakaro priiminėtų įvairių organizacijų atstovus, vaikščiotų į televizijos laidas ir dar laisvalaikiu mokytųsi anglų kalbą. Šalia to jie turi būti puikūs daugumos gyvenimo sričių ekspertai, sekti kas darosi pasaulyje ir puikiai nardyti valstybinių institucijų džiunglėse.
Taigi, tokios ekspertų darbo grupės yra tikrai gerai. Amerikos politologų standartinis teiginys yra, kad prezidentas (mūsų premjeras) per savo ketverių metų kadencija, gali susikoncentruoti ties nedaugiau kaip 3-4 sritimis, kuriose nori pasiekti reikšmingesnių pokyčių. Tokio apribojimo priežastis yra ne visuomenės gebėjimas priimti pokyčius, bet biurokratinės sistemos ypatumai. Tačiau tokios šalys, kaip Singapūras, Honkongas ar Australija, N. Zelandija ir Kanada, sugeba judėti dar greičiau ir turi didelį konkurencinį pranašumą. Ten išvyksta ir vis daugiau mūsų piliečių arba buvusių piliečių.
Lietuvos svajonių premjeras ir Dream Team dauguma turėtų gebėti įgyvendinti ne 3-4 pokyčių projektus per kadenciją, bet per kiekvienus metus. Iš dalies tai ne vien rožinė svajonė, bet ir gyvybiškai svarbi būtinybė. Lietuva žiūrint į ilgalaikę perspektyvą yra itin blogoje situacijoje ir jai reikia persigrupuoti itin greitai.
Tad kokios gi turėtų būti tos sritys? Na gerai, mokesčių reforma – numeris vienas. Tarkim, namų renovacija – numeris du, tačiau tik tuomet jei prie jos bus prijungta visa energetikos sistema, kuri susideda iš 3 pagrindinių sričių – šildymo (20 TWh energijos kasmet), elektros (10 TWh) ir transporto kuro (10 TWh). Per visas tris sritis eina 2 pagrindiniai komponentai – taupymas (mažesnis vartojimas), ir kiek galima pigesnė ir lietuviškesnė gamyba.
Kokios būtų kitos sritys, kuriomis būtų galima užsiimti dar šiemet? Tiesa sakant, jei aš būčiau premjeras, tai mano pirmasis prioritetas būtų visų valstybės informacinių sistemų ir e-paslaugų sistemos, bei e-valdymo sutvarkymas. Jei iš šešėlio premjeras tikisi ištraukti 0,5 proc. arba 0,5 milijardo litų, tai vien sutvarkius visą e-ūkį, kas daug nekainuotų, būtų galima laisvai sutaupyti 1 milijardą iš dabartinių valstybės išlaidų viršijančių 30 milijardų. Ir tai pagerintų piliečiams teikiamas paslaugas bei padidintų Lietuvos ūkio konkurencingumą ir patrauklumą investuotojams.
Kada estams pavyko susitvarkyti savo e-sistemas? Ogi tada, kai jie visai tam neturėjo pinigų ir nebuvo jokių Europos lėšų, kurias dabar visi gali smagiai įsisavinti kurdami vis naujas ir tarpusavyje nesuderintas bei besidubliuojančias e-paslaugas.
Lietuvos bankų programuotojai sukūrė vienas moderniausių e-sistemų pasaulyje, nes kūrė jas naujai ir nuo nulio. Dabar kai kurie motininiai skandinavų bankai nori perimti šias sistemas, įdiegti pas save Švedijoje ir kitur.
Lietuvos e-sistemų specialistai yra pripažįstami pasaulyje. Pavyzdžiui, Lietuvos „Nokia-Siemens“ padalinys kuria produktus Japonijai ir Singapūrui. O dalis Lietuvos IBM specialistų jau pusę laiko praleidžia pinigų pertekusiame Katare, kur kiekvienas gauna po erdvų butą su baseinu ir po 200 litų dienpinigių, neskaičiuojant solidaus atlyginimo. Katare jie kuria ne ką kitą, o visas valstybės institucijas apimsiančią e-sistemą, kurioje visi valstybės tarnautojai bus sujungti vienoje darbinėje erdvėje. Kataras dabar kuria ar perka tik tai, kas geriausia pasaulyje.
Taigi – numeris trys (arba mano numeris vienas) – darbo grupė, kuri per tris mėnesius peržiūrės Lietuvos e-ūkį ir pateiks konkrečius pasiūlymus ką su juo daryti, o visi pokyčiai vėlgi įsigalios nuo 2014 sausio 1 d.
Ir tuomet – numeris keturi - valstybės išlaidų planavimo ir biudžeto sudarymo pertvarkos darbo grupė. Beje, premjeras Algirdas Butkevičius iš šios temos parašė savo ekonomikos daktaro disertaciją. Iš tiesų, viskas yra labai susiję. Sunku planuoti mokesčius, nežinant kokios turėtų būti valstybės išlaidos. E-sistemos, ypač susijusios su valstybe, taip pat turi derėti su išlaidų valdymu ir planavimu. O energetikos sistema taip pat susijusi su daug išlaidų, lengvatų, kompensacijų, mokesčių ir t.t. Vienas, du, trys, keturi... Ir nuo 2014 m. vėl vienas, du, trys, keturi... Ir 2015 vėl...