Įstatymo pakeitimai argumentuoti būtinybe užkardyti telefoninio ir kitokio pobūdžio sukčiavimo nusikaltimus.
Analogiškas siūlymas buvo teikiamas dar 2017 metais, tuomet Vyriausybė jam nepritarė, argumentuodama, jog tai neužkerta kelio sukčiavimo galimybėms naudojant alternatyvias technologijas ar kitose valstybėse įsigytas išankstinio mokėjimo SIM korteles, o atsirasiantys administravimo kaštų neproporcingai dideli.
Mobiliojo ryšio operatorių atstovai tokiems siūlymams nepritaria. Jų teigimu, sukčiavimo būdai keičiasi su kiekvienos naujos technologijos pasirodymu, o siūlomų naujovių kaštai teks vartotojams.
Savo ruožtu pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makarevičius įsitikinęs, jog tokios įstatymo nuostatos sukčiams nesukels jokių problemų, bet sukurs jų begalę būtent senjorams.
„Pirmiausiai jos palies vyresnio amžiaus žmonėms, ypač gyvenančius kaimiškose vietovėse“, – teigia K. Makarevičius.
Tikina, kad dėl inicijuojamų pokyčių problemų turėtų senjorai
K. Makarevičius atkreipia dėmesį, kad toks įstatymas ne tik nepadėtų kovoti su sukčiais, bet pirmiausia atsisuktų prieš vyresnio amžiaus žmones, kurių nemaža dalis naudojasi būtent išankstinio mokėjimo paslaugomis.
„Dabar iš jų kėsinamasi atimti šią galimybę“, – akcentavo jis.
Pasak K. Makarevičius, toks valdžios sprendimas dar labiau padidintų senjorų, ypač vienišų, turinčių negalią ir gyvenančių kaimiškose vietovėse, atskirtį bei vienišumą.
„Kaip žinia, kaimuose nėra paslaugų teikėjų biurų. Vadinasi žmogui tektų vykti į kokį nors rajoninį centrą. Iš nemažai kaimiškų vietovių tai padaryti labai sudėtinga, ne visur važiuoja autobusai, kai kur jų maršrutai labai nepatogūs. Taigi, kortelės registracijai tektų vargintis, gaišti visą dieną“, – sakė K. Makarevičius.
Jis neatmeta galimybės, kad toks pokytis dalį senjorų paliktų iš viso be jokio ryšio.
„Tuo tarpu sukčiaujantys asmenys tikrai gebėtų prisipirkti ir registruoti tų kortelių kiek tik nori, jie tikrai rastų tam būdų. Juk akivaizdu, kad reikalavimas registruoti išankstinio mokėjimo korteles nėra jokia apsisaugojimo priemonė. Sukčiams šios pataisos nesukels jokių problemų, problemų jos sukels senjorams“, – stebisi jis įstatymo iniciatyvos argumentacija.
Savo ruožtu „Bitė Lietuva“ atstovas Vitalijus Kirvaitis pritaria, kad toks reguliavimas tikrai nespręstų sukčiavimo problemos.
„Yra daugybė ES šalių, kad ir mūsų kaimynė Latvija, kur išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija nėra privaloma, o skambučio kaina nedidelė. Ir įsivežti į šalį tokias korteles tikrai nėra problema. Neatmeskime, kad taip galėtų net formuotis šešėlinė rinka, kurioje fiktyvios įmonės ar asocialūs asmenys teiktų savo duomenis ir politikai nelabai kaip galėtų tas situacijas spręsti“, – teigė jis.
V. Kirvaičio teigimu, mobiliesiems operatoriams toks įpareigojimas reikštų tik papildomus kaštus.
„O papildomi kaštai visuomet tenka vartotojui. Klausimas tik kokie ir kaip jie pasiskirstytų“, – svarstė „Bitė Lietuva“ atstovas.
„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene Asta Buitkutė pritardama kolegai sako, kad tokios sistemos įdiegimas, kurioje būtų saugomi ir kaupiami vartotojų duomenys, kainuotų ne vieną milijoną ir nors kol kas sunku prognozuoti, kaip ir kada tie kaštai pasiskirstytų, bet tai tikrai galėtų atsiliepti galutinei paslaugų kainai.
Ji pastebi, kad tokia registracija neigiamai paliestų labai daug sąžiningų vartotojų, kurie naudoja išankstinio mokėjimo SIM korteles.
„Žmones jas įsigyja norėdami užtikrinti pigų telefono ryšį su savo vaikais, jos naudojamos daiktų internetui – jomis valdomi pakeliami vartais, stebėjimo kameros, nes tai pigi paslauga“, – vardija ji.
„Tele2“ atstovė primena, kad ir į Lietuvą grįžtantis aplankyti artimųjų emigrantai taip pat labai dažnai ir sau, ir savo vaikams perka išankstinio mokėjimo korteles.
„Jomis naudojasi ir kuriam laikui čia atvykę asmenys iš kitų šalių, taip pat pabėgėliai, pagalbos prašytojai, kol jie neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Visiems šiems žmonėms tai paprasčiausias ir pigiausias būdas turėti ryšį naujoje šalyje“, – sakė A. Buitkutė.
Technologinės naujovės ir sukčių išmonė – neatsiejami
Pasak „Tele2“ atstovės, jei prieš kokius 10 metų buvo populiarus sukčiavimo būdas skambinti ir sakyti, kad jūsų artimasis pateko į avariją, tai dabar daug dažniau žmonės gauna netikrą SMS žinutę ar elektroninį laišką iš neva kokios nors įstaigos, taip pat bandoma susisiekti per įvairias programėles, tokias, kaip WhatsApp, Signal, Wiber ar socialinius tinklus naudojant netikrus profilius.
„Šiuo metu nusikaltėliai yra radę daugybę naujų būdų veikti: jie seka, kaip vystosi naujausios technologijos ir atsižvelgdami į tai vis atranda naujus būdus sukčiauti. Jie atranda ir naujus būdus išvengti tapatybės nustatymo“, – svarstė ji.
Mobilaus ryšio operatoriai veikia kartu su valstybės institucijomis
A. Buitkutė sako, kad jau dabar mobiliojo ryšio operatoriai patys taiko daug inovatyvių priemonių siekdami užkardyti nusikalstamumą ir apsaugoti savo klientus.
„Taip pat daug priemonių pasiūlė ir Ryšių Reguliavimo Tarnyba (RRT), mes jas irgi naudojame. Pavyzdžiui, vardinių SMS žinučių reguliavimas. Kai įmonės, įstaigos pateikia operatoriui savo duomenis, mes žinome, kurios žinutės yra siunčiamos tikrai tos įstaigos vardu, o kurios siunčiamos sukčių prisidengiant jų vardu. Tokias mes galima iškart blokuoti“, – teigė A. Buitkutė.
„Tele2“ atstovė sako, kad dar vienas operatorių taikomas būdas kovojant su sukčiavimu – prieigos prie netinkamo turinio internetinių svetainių blokavimas, kuris vykdomas kartu su RRT ir kitomis institucijomis.
