Nuolat auganti konkurencija, vartotojų reikalavimai bei įsipareigojimai jiems – visa tai skatino žengti tokius žingsnius saugos ir kokybės link, kad šią pramonės šaką galima drąsiai pavadinti viena pažangiausių vadybos ir technologijų prasme.
Tam, kad produktas atsidurtų lentynose, turi praeiti nemažai patikros žingsnių – juos vykdo ne tik gamyklų darbuotojai, bet ir netikėčiausios technologijos.
Negali leisti sau net pagalvoti apie klaidos tikimybę
Dažnai gamyba didesnėmis apimtimis stereotipiškai siejama su prastesne kokybe ar sauga. Tačiau situaciją įvertinus iš verslo pusės, būtent didesnių gamintojų darbuotojai labiau įsitempia prieš vidaus auditorius, o ne maisto pramonę kontroliuojančias institucijas, kadangi vidiniai reikalavimai paprastai yra gerokai griežtesni nei reikalauja mūsų šalies įstatymai, kurie, beje, saugumui ir kokybei taip pat kelia aukštą kartelę – dažnai aukščiau nei visoje Europos Sąjungoje.
Kodėl? Atsakymas susideda iš kelių dalių. Visų pirma, maisto gamyba – jautri sritis, turinti tiesioginės įtakos gyventojų sveikatai, netgi gyvybei.
Antra, net ir nedidelis neatitikimas, nesukeliantis realios žalos sveikatai, tačiau priverčiantis pirkėją nusivilti, gali reikšti, kad kito šanso gamintojas nebeturės. Ką jau kalbėti apie tai, kaip svarbu valdyti visas rizikas įmonei, kuri per dieną iš gamyklos išlydi po keliasdešimt tonų gaminių ir iškilus saugumo abejonėms ar neatitikimams, šis kiekis persikels į utilizavimo eilutę.
Taigi, apie gyvavimą ir ateitį svarstantis verslas negali sau leisti net pagalvoti apie klaidos galimybę.
Produktai tikrinami su liniuotėmis, rentgenu ir lazeriais
Siekiant kuo aukštesnių maisto saugos standartų, maisto pramonė aktyviai investuoja į technologijas, skatina jų kūrimą. Tam, kad produktai atsidurtų parduotuvių lentynose, jiems tenka išlaikyti testus kiekviename etape – pradedant žaliavų tiekėjų kontrole ir tiekiamų žaliavų gamybai tikrinimu, baigiant produktų tyrimais laboratorijose. Tiesa, gamyboje naudojami tik tie ingredientai, kurie po mokslinių tyrimų įvairių ES institucijų yra pripažinti saugiais.
Specialus svetimkūnių žaliavose detektorius – jau nieko nebestebinantis ir įprastas įrengimas. Gamybos linijos taip išvystytos, kad vienoje gamykloje gali vykti visi procesai: nuo pakuotės sukūrimo, iki produkto gamybos ir supakavimo bei patikros.
Pavyzdžiui, jeigu gėrimai pilstomi į plastikinius butelius, atliekami testavimai: pilamas maksimalus skysčių kiekis ir matuojama, kokį slėgį gali atlaikyti tara iki sprogimo; plastikinis butelis pjaustomas į tris dalis ir žiūrima, ar visose trijuose taškuose jo tvirtumas yra vienodas. Kalbant apie pakuočių sandarumą, maišeliai gali būti tikrinami skleidžiant vibracijas ir lazeriais skenuojant, ar siūlės yra tvirtai užklijuotos ir sandarios. Įmonės gamybai naudojančios vandenį, pačios ieško būdų užtikrinti, kad jis būtų nepriekaištingas, todėl investuoja į įvairius filtrus, skatina jų kūrimą, prevencijai nuo mikroorganizmų naudojamos ir UV lempos.
Tiesa, platus technologijų taikymas nereiškia, kad į saugos ir kokybės kontrolę neįtraukiami darbuotojai. Už saugos ir kokybės kontrolę atsakingų darbuotojų funkcijos neapsiriboja sėdėjimu laboratorijose, jiems tenka atlikti įvairias juslines produktų analizes, iškepus duoną, netgi matuojama, ar ne per didelis įtrūkis susidaręs duonos plutoje. Čia geriausias įrankis – paprasta liniuotė.
Maistas – kaip NASA astronautams
Svarbus vaidmuo gamyklose tenka ir vadybos sistemoms. Be ISO standartų, maisto pramonėje diegiama kitų įvairių sistemų. Viena labiausiai paplitusių įmonėse taikomų savikontrolės sistemų - rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistema.
Taip atsiranda kontrolė, kad darbuotojas, dirbantis su žaliavų priėmimu, niekada nepraeis pro ten, kur maišoma tešla; maistas neturės sąlyčio su kenksmingomis cheminėmis priemonėmis, kadangi įrangos valymas ir cheminių priemonių laikymas vykdomas pagal griežtas instrukcijas ir t. t.
Galiausiai, net ir tuo atveju, jeigu būtų nusiskundimas dėl nesandaraus kamštelio ar kreivai užklijuotos etiketės, užtikrinamas produkto gamybos atsekamumas.
Vartotojui nieko nereiškiantys skaičiai ant pakuotės, gamintojui gali papasakoti visą gaminio istoriją: iš kurio tiekėjo žaliavų, kokią dieną, kam konkrečioje pamainoje dirbant buvo pagamintas produktas, kur jis buvo pristatytas ir kitas pačias smulkiausias detales.
Tai, sulaukus skambučio į kokybės linijas, suteikia galimybę žaibiškai ir visais lygmenimis reaguoti į iškilusias rizikas.
