„Kiekvienas naujas investuotojas Kėdainių rajone – gera žinia mūsų kraštui, nes tai naujos darbo vietos, naujos galimybės mūsų žmonėms ir mūsų regiono verslams. Šiuo atveju rezultatas miestui dvigubai naudingesnis, nes įsikurdama pas mus, „Epsoma“ išvalė apleistą ir chemikalais užterštą teritoriją“, ‒ sako Kėdainių meras Valentinas Tamulis.
„Epsoma“ gamykla turėtų iškilti buvusioje „Kėdainių odos“ teritorijoje, kurioje buvo palikta pavojingų chemikalų ir daugybė nemalonų kvapą skleidžiančių gamybinių atliekų. Šiuo metu gamyklos teritorija jau sutvarkyta, pavojingos medžiagos utilizuotos.
„Gamykloje ketiname gaminti magnio druską, kuri naudojama žemės ūkyje, medicinoje ir kitose pramonės šakose. Svarbus šios gamybos elementas – ji beatliekė, t. y. nebus jokių šalutinių produktų, kuriuos reikėtų utilizuoti, sandėliuoti ar pan.“, ‒ sako „Epsoma“ chemikas technologas prof. habl. dr. Andriejus Edvardas Ancuta.
Jo teigimu, Kėdainių pramoninė zona pasirinkta dėl patogios logistikos, ypač ‒ dėl artumo su „Lifosa“. Iš šios gamyklos tikimasi gauti magnio sulfato gamybai reikalingos sieros rūgšties. Iš „Lifosos“ ji būtų atgabenama autotransportu.
Sieros rūgštimi būtų apdirbami aplinkai ir žmogui saugūs mineralai brusitas bei serpentinitas. Pastaruosius planuojama atsivežti iš Ukrainos bei Europos Sąjungos. Visas Kėdainiuose pagaminamas magnio sulfatas bus eksportuojamas.
Anksčiau „Epsoma“ siekė įsikurti Alytaus pramoninėje zonoje, tačiau, kaip teigia, susidūrusi su suinteresuotais vietos verslais bei politikų pasipriešinimu, bendrovė nutarė pakeisti planus ir perkelti gamyklą. Buvo gauti pasiūlymai iš trijų savivaldybių, Kėdainių pramoninė zona pasirinkta dėl geriausios logistikos: galimybės patogiai atsivežti žaliavas ir išvežti produkciją geležinkeliais, gero susisiekimo su kitais šalies regionais bei „Lifosos“ kaimynystės.
