Pernai rudenį Lietuvos bankas priėmė „Borges Equity Partners“ prašymą leisti įsigyti banko „Finasta“ ir valdymo įmonės „Finasta Asset Management“ akcijų ir planuoja baigti vertinimą iki 2014 m. vasario 18 d.
Finansų sektoriuje nuo 1993 m. dirbantis ekonomikos mokslų daktaras V. Jaamu dėstė, jog dėl pasirašytų konfidencialumo sutarčių galimo sandorio detalių atskleisti negali, tačiau išdėstė savo planus „Finastai“.
- Kokie yra jūsų planai „Finastai“, jei ją nusipirktumėte?
- Mes norime išplėtoti banko veiklą, dirbti ir su smulkiu bei vidutiniu verslu, nes jį matome kaip savo klientus, o mažoms įmonėms gauti finansavimą iš didžiųjų bankų – sudėtinga. Tačiau būtent smulkieji verslai ir yra pagrindiniai didvyriai kiekvienos šalies ekonomikoje. Mes norėtume, kad šis bankas būtų ne tik investiciniu, bet siūlytų ir kitų paslaugų.
- Taigi, jūsų konkurentu būtų Šiaulių bankas?
- Mes nesitikėtume gauti 100 proc. rinkos, mums pakaktų ir dalies.
- Kodėl pasirinkote investuoti Lietuvoje?
- Mes pakankamai ilgai ieškojome, kur investuoti Baltijos šalių bankiniame sektoriuje. „Finasta“ yra vienas iš galimų bankų už protingą kainą. Mes į šią sritį būtume investavę bet kuriuo atveju ir, greičiausiai, panašaus pinigų kiekio reikėtų, kad sukurtume banką nuo pradžių, tačiau neturėtume nei klientų, nei ryšių. Be to, dabar ne pats geriausias laikas kurti banką iš pradžių, reikėtų gauti licencijas, plėtoti verslo modelį, susitarti dėl atsiskaitymo kortelių.
- Tačiau kodėl investuojate būtent dabar ir būtent į bankinį sektorių?
- Investuoti į bendroves galime įvairiai, bet bankas yra finansų verslo širdis. Be to, man patinka pirkti, kai kainos – dugne. Tai viena pagrindinių verslo taisyklių. Panašiai esame pasielgę su „Tallink“ - įmonė buvo ties bankroto riba 1996 m.: nuostoliai siekė 200 mln. Estijos kronų, kapitalas - 100 tūkst., o paskolos – 19 mln. Mes bendrovę pertvarkėme per metus.
O bankinį sektorių išmanau pakankamai neblogai, šioje srityje dirbu nuo 1990-ųjų. Mano mokslų daktaro disertacija taip pat yra bankų gaivinimo ir pertvarkymo tema.
- „Finastą“ taip pat planuojate pertvarkyti?
- Norime „Finastos“ veiklą plėtoti visose Baltijos šalyse, tačiau pagrindinę bendrovę turėti Lietuvoje. Tačiau turiu pabrėžti, kad banko negalima plėtoti labai sparčiai – tai kelia per daug rizikų. Jeigu paprastai verslą galima pertvarkyti per metus, bankui reikia apie penkerių metų.
- Kaip jūs galite apibūdinti investicinį klimatą Lietuvoje?
- Kodėl Skandinavijos valstybėms geriau sekasi plėtoti smulkų ir vidutinį verslą nei Baltijos valstybėms?
- Svarbiausia yra ne turėti tikslą plėtoti verslą, o pagerinti žmonių gyvenimo būdą. Gyventojai turi gauti prekių bei paslaugų ir tam yra reikalingas verslas. Tad galvojant kaip kurti verslą, pirmiausiai reikia galvoti apie žmones.
Žinoma, kai norima sukurti verslą, pirmiausiai reikia įvertinti to regiono patirtį, nes gal kai kur neverta plėtoti kosminių technologijų. Reikia pasitikrinti, ar turėsite pakankamai pinigų verslui, nes ekonomiką galima palyginti su žmogaus kūnu: pinigai yra kaip kraujas. Galiausiai, vienai ar kitai sričiai reikia paramos, tačiau ji nebūtinai visada turi būti pinigais. Tačiau dažnai buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse nusprendžiama atvirkščiai: pirmiausia skiriama parama, o tik tada žiūrima, kokia yra verslo tikrovė.
- Lietuvoje pastaraisiais metais daugėja investuotojų iniciatyvų, kuriomis jie siekia paskatinti kurti smulkias ir vidutines įmones. Kodėl?
- Ekonomistai supranta, kad mažos ir vidutinės bendrovės turi daug įvairaus turto, bet nėra likvidžios. Pastatai ir kitas turtas nieko nereiškia, jei negalite jo panaudoti, remontuoti ar parduoti už tinkamą kainą. Tokia situacija yra susidariusi ir Estijoje, kur dauguma mažųjų įmonių valdo turto, bet negali jo parduoti, nes bankai paprasčiausiai neskolina potencialiems turto pirkėjams. Taigi, ekonomikoje nėra kraujo, ji nejuda.
Būtent smulkus ir vidutinis verslas sukuria daugiausiai darbo vietų, užtikrina galimybę žmonės išgyventi – jos leidžia žmonėms tapti sėkmingais, o valstybei yra svarbiausia yra žmonių sėkmė.
- Finansų sektoriuje dirbate daugiau nei 20 metų, ar esate pastebėjęs šios srities verslo ciklus?
- Pastebėjau, kad finansų srities cikliškumas priklauso nuo kompetencijos. Žinoma, finansų sritį veikia ir ekonomikos ciklai, tačiau ir jų eiga priklauso nuo žmonių kompetencijos. Tai reiškia, kad kvalifikuoti žmonės sėkmingai gali vadovauti procesams net tuomet, kai sąlygos nėra labai geros.
Iš tiesų, priimti ekonominius sprendimus yra lengva, jei sritį išmanai, tačiau kai neišmanai, tai ir rezultatų nebus.
- Ačiū jums už pokalbį.
