Apie tai, ką Lietuvoje pakeis naujas bankas ir kodėl mums vis nepavyksta jo pakviesti, LNK žiniose pasakojo finansų ekspertė Jekaterina Govina.
Bankų konkurencingumas
Pasak J. Govinos, kalbant apie naujų bankų atsiradimą Lietuvoje, visų pirma, reikėtų apsibrėžti, apie kokius bankus kalbame ir kokioje nišoje jie galėtų veikti.
„Jeigu mes paimtume mokėjimo paslaugas, tai, manyčiau, kad turime pakankamai konkurencingą rinką šiuo metu. Galbūt išskyrus tik verslo sąskaitas, nes girdime verslininkų nuogąstavimus, kad mūsų bankai yra pakankamai konservatyvūs, atidarydami sąskaitas, atlikdami pervedimus ir panašiai. Tai galbūt tas naujasis bankas būtų šiek tiek lankstesnis tuo atžvilgiu“, – pasakojo ji.
Anot pašnekovės, jeigu kalbėtume apie būsto kreditavimą, galima matyti, jog konkurencijos šiame segmente norėtųsi daugiau.
„Ypač siūlant gyventojams lankstesnes sąlygas būsto kreditui, tiek fiksuojant palūkanas, tiek siūlant mažesnę maržą mažesnės rizikos klientams. Tame segmente galėtų tai pagerinti“, – teigė J. Govina.
Vis dėlto, finansų ekspertės teigimu, skaudžiausia sritis yra verslo kreditavimas.
„Šiame segmente mes esame Europos čempionai blogąja prasme. Mūsų verslininkai tą paskolą iš banko gali paimti pakankamai sudėtingai, lyginant su kitomis valstybėmis. Šiame segmente tikrai norėtųsi daugiau konkurencijos ir, kad tas naujasis bankas, koks jis bebūtų, galėtų palengvinti tą galimybę mūsų verslui pasiskolinti“, – teigė ji.
Didesnės teritorijos – patrauklesnės
Nors žinia apie naujai ateinantį banką pasklido dar praėjusią savaitę, iki šiol nėra žinoma, kokios šalies žaidėjas susidomėjo Lietuva. Pasak J. Govinos, viešojoje erdvėje yra girdima, jog buvo kalbama tiek su Lenkijos, tiek su Ispanijos ar Vokietijos bankais, tačiau, svarstant apie tai, kam mes galėtume būti įdomūs, omenyje reikia turėti keletą dalykų.
„Lietuva yra labai maža, tai bet kokiam tokiam globaliam tarptautiniam bankui einant į Lietuvą, jis tikriausiai į mus žiūri kaip į bendrą regioną, tai, matyt, tikrai neateitų vien į Lietuvą, ateitų ir į Latviją, Estiją, galbūt į dar kitas rinkas. Arčiausiai, pagal visą mentalitetą, rinkos supratimą, mes esame visgi Lenkijos bankams, galbūt šiek tiek Vokietijos bankams, tai matyčiau atėjimo galimybę iš tų šalių“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, kai koks nors bankas svarsto apie plėtrą užsienyje, jis į valstybes žiūri kaip į teritorinius vienetus.
„Jeigu mes pasižiūrėtume į Lietuvą, su mūsų 2,5 milijono gyventojų, tai tikrai tie kaštai įėjimo į rinką yra pakankamai dideli. Ateinant į rinką reikia susikurti tą infrastruktūrą, turėti kažkokį padalinį, jeigu bankas išdavinėtų paskolas, reikia turėti žmonių, kurie tas paskolas išdavinėtų, kurie išieškotų nemokias paskolas, jeigu tokių būtų ir panašiai“, – aiškino J. Govina.
Tad, pasak pašnekovės, atsižvelgiant į visus šiuos dalykus, ir, žvelgiant į Lietuvą ir į kitas valstybes, natūralu, jog didesnį pranašumą turi didesnės teritorijos, tačiau šiuo atveju Lietuvai nevertėtų nusiminti.
„Žiūrint į Lietuvos bankų rodiklius, kurie yra labai geri, lyginant su bankų sektoriumi kitose šalyse – mes esame labai patrauklūs, tai tikrai yra galimybė užsidirbti, veikiant šiose rinkose“, – teigė J. Govina.
Kokių pokyčių galime tikėtis?
Kalbant apie privačius vartotojus ir tuos, kurie su bankais susiduria imant paskolas, kyla klausimas, ar naujas žaidėjas galėtų ir kaip galėtų priversti keistis dabartinius bankus? O gal į jį mes dedame per daug ir per didelių vilčių? Pasak J. Govinos, radikalių pokyčių tikėtis neturėtume, tačiau tam tikri momentai gali keistis.
„Galime tikėtis šiek tiek aktyvesnės konkurencijos, o aktyvesnė konkurencija priveda galbūt prie didesnio pasirinkimo, prie geresnių paslaugų, galbūt šiek tiek pigesnių paslaugų. Galime tiesiog paimti tokį visai neseną pavyzdį mokėjimo paslaugų sektoriuje, kai atėjo „Revolut“, dar tuo metu elektroninė pinigų įstaiga, šiuo metu bankas.
Tai tikrai paskatino mūsiškius bankus ir kitus finansų rinkos dalyvius šiek tiek tas paslaugas pagerinti savo vartotojams. Aš dar puikiai prisimenu, kad mes, darydami pavedinimus arba gaudami pinigus iš kitų vartotojų, dar mokėjimo už pinigų įskaitymą bankams, pinigų pervedimas, ypatingai užsienio valiuta, tikrai labai brangiai kainuodavo. Tai, jeigu mes dabar palygintume situaciją, kuri buvo prieš 5-7 metus, su dabartine situacija, tikrai mokėjimo sektoriuje ta kokybė ir paslaugų kaina labai reikšmingai pagerėjo“, – vertina finansų ekspertė.
Anot jos, iš naujojo žaidėjo lygiai taip pat galėtume tikėtis geresnės kokybės ir geresnių kainų kreditavimo segmente mūsų vartotojams ir verslams. Tiesa, pašnekovės teigimu, kaip greitai naujasis žaidėjas galėtų pradėti veikti Lietuvoje, priklauso nuo tam tikrų aplinkybių.
„Jeigu kalbėtume apie banką, kuris jau turi licenciją Europos Sąjungos šalyje, tai jo atėjimas yra pakankamai paprastas, vertinant iš teisinės pusės, kadangi licenciją veikti Europos Sąjungoje jis jau turėtų. Jeigu mes kalbame apie kažkokį kitą, visiškai naują žaidėją, galbūt veikiantį kitame verslo segmente ir, jeigu jam reikėtų išsiimti banko licenciją, tai procesas teisine prasme yra pakankamai ilgas – nuo vienerių iki dvejų metų užtruktų vien gauti banko licenciją ir pasiruošti tai veiklai“, – aiškino J. Govina.
Vis dėlto, pasak pašnekovės, šiuo atveju greičiausiai yra kalbama apie jau Europos Sąjungoje veikiantį banką, kuris galėtų pakankamai lengvai įeiti į Lietuvos rinką.
„Tie laiko ir kaštų resursai, matyt, labiau iš tos infrastruktūrinės pusės – įsikurti, turėti kažkokią atstovybę ir panašiai. Tie kaštai laiko prasme būtų pakankamai nedideli“, – teigė finansų ekspertė.
Visą pokalbį galite rasti LNK portale:
