Apie finansinių technologijų sektoriaus keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui kalbama neseniai Valstybės saugumo departamento (VSD) pristatytoje ataskaitoje. N. Storonskis DELFI sakė, kad kibernetinių grėsmių tikrai įžvelgia, tuo metu verslui ar politikams daromą įtaką vadina tolimu dalyku.
Maskvoje augęs ir dvigubą Rusijos ir Didžiosios Britanijos pilietybę turintis „Revolut“ vadovas sakė, kad dabar gyvena Londone, o Rusiją aplanko maždaug tris kartus per metus.
Interviu DELFI N. Storonskis taip pat papasakojo apie planus teikti būsto paskolas ir ambicingą tikslą tapti globalia alternatyva bankams.
– „Revolut“ Lietuvoje siekia gauti banko licenciją. Kam jums to reikia?
– Norime sėkmingai vystyti verslą, būti banku. Banko licencija leidžia skolinti klientų pinigus kitiems klientams su palūkanomis. Netrukus ketiname pradėti teikti paskolas ir imti indėlius.
– Šios paslaugos bus tokios pačios kaip ir kituose bankuose?
– Jos bus greitesnės ir pigesnės, daug pigesnės. Pirma, tradiciniai bankai susiduria su kliento įsigijimo kaina ir tai sudaro maždaug 30–40 proc. jų išlaidų. Pas mus to nėra, viskas paremta informacijos sklaida iš lūpų į lūpas, o tai leidžia paslaugą teikti pigiau. Antra, bankai turi daug infrastruktūros, samdo daug žmonių – tai sudaro dar apie 30 proc. paskolos kainos. Pas mus ir to nėra, todėl galime mažinti kainą. Taigi, mes esame konkurencingesni.
– Tai reiškia, kad bus galima gauti būsto paskolą naudojant „Revolut“ programėlę?
– Būsto paskolos dar ne, bet paprastą paskolą – taip. Žinoma, vėlesniuose etapuose galvosime ir apie būsto paskolas.
– „Revolut“ padalinys Lietuvoje padidino savo įstatinį kapitalą nuo 1,5 mln. iki 5,5 mln. eurų. Ar tai buvo Lietuvos banko reikalavimas?
– Tai tiesiog dalis proceso siekiant banko licencijos. Tai buvo mūsų sprendimas, o licenciją galbūt gautume ir nepadarę to.
– Kokių dar naujų paslaugų „Revolut“ pasiūlys artimiausiu metu?
– Tai bus turto valdymo paslauga – vartotojas galės užsiimti automatizuotomis investicijomis į akcijas ir obligacijas. Leisime tai daryti nemokamai.
Taip pat atsiras biudžeto sudarymo funkcija. Vartotojas galės, pavyzdžiui, mėnesiui sudaryti 1 tūkst. eurų biudžetą, tada „Revolut“ rodys, koks yra jo dienos biudžetas, ar neviršijamas limitas, siųs apie tai įspėjančius pranešimus.
Dar viena naujovė bus taip vadinamos saugyklos. Jos leis taupyti nededant daug pastangų, t.y. kiekvieną kartą kai vartotojas mokės su „Revolut“ kortele, transakcija bus suapvalinama, o tas skirtumas keliaus į saugyklą.
– Kada bus galima akcijomis prekiauti naudojant „Revolut“?
– Tikimės, kad per 2 ar 3 mėnesius.
– Kokie jūsų plėtros planai?
– Pradėsime veiklą Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Singapūre, Honkonge, Indijoje ir Rusijoje.
– Grįžtate į Rusiją?
– Taip, ten taip pat šiuo metu norime gauti licenciją ir steigiame padalinį. Tik tai trunka ilgai. Taip, anksčiau buvome nusprendę stabdyti veiklą ne tik Rusijoje, bet ir visose kitose šalyse už Europos Sąjungos ribų, nes keitėsi taisyklės.
– Kokiose šalyse „Revolut“ turės banko licenciją?
– Turėsime Europoje (Lietuvoje), Jungtinėje Karalystėje, JAV, o kitose valstybėse bus tik mokėjimo įstaigų licencijos.
– Kai tapsite banku, valstybės reguliuotojai jus tikrins dar atidžiau. Ar esate tam pasiruošę?
– Taip, tačiau mes viską automatizuojame. Reguliuotojui suteiksime prieigą prie elektroninio prietaisų skydelio, kuriame visus mūsų duomenis jie galės matyti realiu laiku. Jie galės bet kada pasižiūrėti į mūsų likvidumo koeficientus ir t.t.
– Taip, bet bus ir nepriklausomų auditų.
– Mes tai jau darome, kas tris mėnesius.
– Naujausioje Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje kalbama apie finansinių technologijų (angl. „fintech“) keliamas grėsmes. Teigiama, kad Lietuvai priešiškos valstybės gali pasinaudoti šalies atvirumu. Ką apie tai manote?
– Kibernetinės grėsmės tikrai egzistuoja. Tačiau tuo dažniau užsiima ne vyriausybės, o nusikaltėliai. Jie siekia gauti informaciją apie banko sąskaitas, tada ją parduoda arba kaip nors kitaip išnaudoja savo tikslais.
– Turbūt yra ir kitas aspektas. Lietuvoje anksčiau veikė „Snoro“, Ūkio bankai, kurių savininkai turėjo ryšių su Rusija. Kai turi banką, gali daryti įtaką verslui, politikams.
– Apie tai daug nežinau, tad ir nuomonės neturiu. Man visa tai labai tolima.
– Ar „Revolut“ turi kokių nors ryšių su Rusijos vyriausybe ar verslininkais?
– Tikrai ne. Rusijoje turime tik kelis darbuotojus, kurie vysto produktą. Tačiau jų turime dar daugybėje kitų šalių. Mes vystome verslą ir politika neužsiimame.
– Pats užaugote Maskvoje.
– Prieš 11 ar 12 metų persikėliau į Londoną. Ten gyvenu iki šiol.
– Ar dažnai lankotės Rusijoje?
– Maždaug tris kartus per metus aplankau „Revolut“ biurą Rusijoje. Tiesiog tam, kad sinchronizuotume veiklą su visais kitais padaliniais.
– Nuo „Revolut“ starto praėjo 3 metai – kaip apibūdintumėte dabartinius pasiekimus ir ko tikitės iš kitų 3 metų?
– Manau, pasiekėme tikrai daug. Anksčiau prie „Revolut“ prisijungdavo po 100 naujų vartotojų per dieną, o dabar – po 7 ar 15 tūkst. per dieną. Rinkodarai neišleidžiame nė cento. Taip pat plečiasi mūsų verslo klientų ratas – po 100 naujų klientų per dieną.
Apyvarta per metus padidinome 900 proc. Per mėnesį apdorojame transakcijų už maždaug 2 mlrd. JAV dolerių. Pristatėme daug naujovių: „premium“ ir verslo paskyras, prekybą kriptovaliutomis, draudimą. Darbuotojų „Revolut“ per metus padaugėjo nuo 100 iki 400.
Dabar sieksime toliau augti ir tai daryti dar sparčiau, pasiūlyti daugiau naujų paslaugų. Norime tapti globalia alternatyva bankams.
– Kokį vaidmenį siekiant šio tikslo matote „Revolut“ biurui Vilniuje?
– Gavę banko licenciją, planuojame plėtrą. Dabar turime tik 2 darbuotojus, o planuojame turėti 20–30 darbuotojų.
