aA
HCL Technologies“ finansinių technologijų paslaugų centrų vadovas Sudipas Lahiri sako, kad į Lietuvą atėjo ilgam, žada plėtrą ir naujų darbo vietų pradinio lygio specialistams.
Sudip Lahiri
Sudip Lahiri
© DELFI / Domantas Pipas

„Hindustan Computers Limited“ (arba HCL) trečiadienį Vilniuje atidarė biurą, kuriame įsikūrė 501 darbuotojas. Interviu šia proga S. Lahiri papasakojo apie tai, kaip indų įmonė atėjo į Lietuvą, ir atskleidė, kokias paslaugas teikia savo klientams.

Interviu su S. Lahiri dalyvavo ir „Verslo žinių“ žurnalistas Gintautas Degutis.

– Ar „HCL Technologies“ jau perėmė visus „Barclays“ darbuotojus?

– Mūsų tikslas – paslaugas teikti vadinamuoju nearshore principu (t. y. valstybėje, kuri yra netoli, – DELFI). Visada pradedame su „inkaru“, šiuo atveju tai buvo „Barclays“.

Pirmasis žingsnis yra perimti darbuotojus ir stabilizuoti veiklą. Juk naujoje šalyje susiduri su daugybe naujų dalykų. Nors turime globalią struktūrą, susiduriame su lokaliais veiksniais. Tada antrasis žingsnis – veikti sklandžiai, pasiūlyti paslaugų kitiems klientams Europoje.

– Tai, kad perėmėte „Barclays“ darbuotojus, – geriausiai lietuviams žinomas faktas. Ką dar norėtumėte, kad jie žinotų?

– Didžiuojamės savo taisykle „pirmiausia – darbuotojas“. Net nevadiname jų darbuotojais. Vadiname inovatoriais (angl. „ideapreneur“). Mūsų versle būtent darbuotojai sukuria vertę. O vadovybės darbas yra įgalinti juos. Kai juos įgalini, jie gali kurti vertę klientams.

Vilniaus padalinyje daugiausia dirbsime su finansinių technologijų sektoriumi. Norėtume būti arti klientų, o Vilnius yra įdomus dideliam bankų skaičiui. Šįryt važiuodamas į atidarymą mačiau „Swedbank“, „Danske Bank“ ir kitų.

Finansų paslaugos yra labai svarbi sritis HCL, ji sudaro apie 25 proc. pasaulinių pajamų. Be to, tai viena sparčiausiai augančių sričių. Čia matome daug pokyčių. Žinome, kokią įtaką turi „fintech“. Bankai turi prisitaikyti prie naujovių ir suteikti atitinkamą patirtį klientams. HCL save mato kaip vieną svarbiausių žaidėjų, kuris leis bankams to pasiekti.

– Kas yra HCL klientai?

– Turime vadinamąją „Mode 1-2-3“ strategiją. „Mode 1“ yra tradicinės IT paslaugos: infrastruktūra, taikymas, verslo procesai ir t. t. Tai didelė rinka, joje vyksta daug pokyčių, kuriuos lemia automatizavimas. Esame daug investavę į vadinamąją „DRYiCE“, tai – dirbtinio intelekto verslo įrankis.

„Mode 2“ skirtas XXI amžiaus problemoms spręsti. Turime keturias sudedamąsias: skaitmena ir analitika, debesija, kibernetinis saugumas ir daiktų internetas. Prieš 3 metus investavome šiose srityse, o šiandien tai vienas didžiausių HCL augimo variklių. Jau sudaro 25 proc. globalių pajamų, o kiekvieną ketvirtį auga dviženkliu procentu.

„Mode 3“ yra mūsų programinės įrangos dalis. Esame įsigiję šešis produktus iš IBM. Šiuo metu siekiame investuoti šioje srityje, ją vystyti.

Kalbant apie klientus, turime gerbti konfidencialumo reikalavimus. Akivaizdu, kad dirbame su „Barclays“. Kitas didelis mūsų klientas yra „Deutsche Bank“, jį aptarnaujame iš Lenkijos. Deja, šiuo metu kitų iš Vilniaus aptarnaujamų klientų įvardyti negaliu.

Sudip Lahiri
Sudip Lahiri
© DELFI / Domantas Pipas

– Ar iš „Barclays“ perėję darbuotojai dirbs ką nors kito, nei savo buvusioje darbovietėje?

– Daug dėmesio skiriame darbuotojų įgūdžiams gerinti. Jie skatinami naudotis HCL investicijomis. Dalis technologijų praranda savo vertę. Jau minėjau „DRYiCE“, o juk daug darbo funkcijų automatizuojama, vyksta eliminacija. Todėl svarbu, kad HCL darbuotojai galėtų pereiti iš prieš tai minėtos „Mode 1“ į „Mode 2“.

Taip, artimiausiu metu teiksime paslaugas „Barclays“, esame įsipareigoję tai daryti. Tačiau tuo pat metu daug dėmesio skirsime darbuotojams mokyti, kad jie galėtų dirbti su naujomis technologijomis. Tada, kai bankai perims naujas technologijas, mes būsime pasiruošę teikti jiems paslaugas.

Kita mums įdomi sritis – vietinio talento paieškos. Kad ir kur ateitume, kuriame lokalią ekosistemą. Pavyzdžiui, Šveicarijoje bendradarbiaujame su Šv. Galleno universitetu. Kartu kuriame skirtingas strategijas, pavyzdžiui, kokių elgesio įgūdžių reikia, jei bankai dirbs su „DevOps“ arba „Agile“ programinės įrangos kūrimo metodais.

– Ką vietiniam talentui galite pasiūlyti?

– Didžiuojamės savo inžinieriais. Nesvarbu kuriame HCL padalinyje būtumėte – Indijoje ar Europoje, pirmas dalykas, kurį pamatysite, yra siena su iškabintais patentais. Kuriant patentą, negali turėti atskiros komandos, kuri tuo užsiima. Ne, egzistuojančios ir kasdien dirbančios komandos nagrinėja idėjas ir konvertuoja jas į patentus. Tai vadiname „inžinerine kultūra“.

Vienas mūsų vidaus tyrimų parodė, kad darbuotojai prie HCL prisijungia ir lieka įmonėje ne tik dėl atlyginimo (taip, mokame gerus atlyginimus), bet ir dėl didelio dėmesio inovacijoms, galimybėms inžinieriams. Visada stengiamės klientui sukurti daugiau vertės, nei esame įsipareigoję sutartyje. Ta „daugiau“ dalis ateina iš darbuotojų idėjų.

– Esate pasirengę konkuruoti dėl darbuotojų?

– Pirma, apmokysime dabartinius darbuotojus. Antra, konkuruosime darbo rinkoje ir ieškosime tinkamų kandidatų. Trečia, samdysime pradedančiųjų lygio specialistų, dirbsime su universitetais.

Beje, pereinant prie „Mode 2“, kartais 3 metų patirtį turintis inžinierius gali būti vertingesnis, nei turintis 10 ar 12 metų patirtį. Dabar labai svarbu, kaip greitai sugebi mokytis.

– HCL įmonė Lietuvoje įsteigta 2016 metais, bet „Barclays“ apie pasitraukimą iš Lietuvos paskelbė 2018 metais. Ar žinojote, kad tai įvyks ir ruošėtės tam?

– Į Baltijos šalis buvome susitelkę jau kurį laiką. Matėme, kad didieji Šiaurės bankai ateina čia. Todėl įžvelgėme, kad tai gali tapti galimybių vieta nearshore principo paslaugoms teikti. Net jei „Barclays“ nebūtų išėję, būtume atėję į Lietuvą. Dėl to įmonę įsteigėme 2016 metais.

Turi suprasti šalį, patirti vietinę rinką, o, svarbiausia, – turi sukurti vietinį variklį. Jei nesukuri vietinio žmogiškųjų išteklių padalinio, nerandi partnerių, neturi komandos, kuri patartų dėl šalies teisinės bazės, tada viskas baigsis blogai. Kai turėjome šiuos dalykus, pradėjome ieškoti sandorio – vadinamojo „inkaro“. Tai ne kartą pasitvirtinusi strategija, kurią esame pasitelkę daugelyje valstybių.

– Kokie planai ateičiai?

– Vilniaus padalinys jau yra trečias pagal dydį HCL padalinys Europoje. Nearshore principas turėtų tapti atramine kolona IT versle. Tai lemia du dalykai, pirma – įstatymų reikalavimai, pavyzdžiui, bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Antra – IT verslas keičiasi labai sparčiai, naujos technologijos turi labai daug įtakos, o ofšoriniai (toli esančių valstybių – DELFI) paslaugų centrai nespėja prisitaikyti.

Pažiūrėję į mūsų patirtį kitose šalyse pamatysite, kad darbuotojų skaičius ten auga kartais. Ateiname ilgam, kuriame ekosistemą ir į verslą žiūrime rimtai. Tik nenoriu spekuliuoti, koks darbuotojų skaičius bus Lietuvoje.

– Kokios naujos technologijos verslą pakeis labiausiai?

– Jau minėjau skaitmenos ir analitikos, debesijos, kibernetinio saugumo ir daiktų interneto sritis. Visose atsiranda naujų technologijų. Pavyzdžiui, kibernetinis saugumas tampa vis svarbesnis, nes daugiau sistemų persikelia į debesis, dėl to įmonių pažeidžiamumas reikšmingai išauga. Dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis taip pat žada daug pokyčių. „Blockchain“ technologiją galima panaudoti įvairiais būdais, ypač finansinių technologijų srityje. Be to, daug tradicinių bankų patiria iššūkių dėl savo paveldėtų sistemų. HCL nori padėti jiems modernizuoti jas ir panaudoti esamas bei ateities technologijas.

– Kokių projektų turite dirbtinio intelekto srityje?

– Jau minėtas „DRYiCE“ paremtas dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sprendimais.

– Ką manote apie vadinamąjį bendrąjį dirbtinį intelektą, kuris prilygtų žmogaus intelektui?

– Šiuo metu yra skirtingų požiūrių šiuo klausimu. Sakoma, kad ateityje smegenys ir robotai dirbs drauge. Mūsų požiūriu, dirbtinis intelektas nepakeis žmogaus smegenų, verčiau – jie dirbs kartu. Ir tai jau vyksta. Dirbtinis intelektas jau yra automatizavęs daugybę užduočių, kurias anksčiau turėjo atlikti žmogus. Kartu jis sukūrė daugybę naujų galimybių, naujų darbo vietų.

Vienos įmonės, pavyzdžiui, IBM, kuria dirbtinį intelektą – kompiuterį „Watson“. Mes nekuriame „Watsono“, bet naudojame jį klientų problemoms spręsti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(48 žmonės įvertino)
3.7500

„Apple“ JK gresia naujas teisinis procesas

„ Apple “ antradienį susidūrė su naujo teisinio proceso grėsme dėl savo programėlių...

Už dabar užsisakomas prekes gali tekti mokėti brangiau: lengvatos siuntoms iš trečiųjų šalių nebeliks (3)

Prekės, įsigytos trečiųjų šalių elektroninėse parduotuvėse ir prekyvietėse, iki gavėjų...

„Reefo“ žada perimti „Nidos bangos“ darbuotojus

Nekilnojamo turto vystymo bendrovė „Reefo“, įsigijusi viešbutį „Nidos banga“, ketina...

Apklausė dėl dalyvavimo pensijų kaupime: išsiskyrė dalyvaujančių ir ne nuomonės (2)

Didžioji dalis gyventojų, dalyvaujančių antros pakopos pensijų kaupime, šią sistemą vertina...

Teismas nagrinės „Avia Solutions Group“ skundą dėl jos plėtros Vilniaus oro uoste blokados (1)

Teismas nagrinės verslininko Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „ Avia Solutions...

Top naujienos

Duomenų mokslininkas – apie galimą situacijos suvaldymą: anksčiau rugpjūčio to nebus siūlo vėlinti antro skiepo datą (185)

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius laidoje „Delfi rytas“ pirmadienį prognozavo,...

Minimali alga Lietuvoje galėtų didėti iki 704 eurų (46)

2022 metais minimali mėnesinė alga Lietuvoje galėtų būti 704 eurai, sako Lietuvos banko...

Dėl skandalingo įrašo su nuoga moterimi – dar didesni nemalonumai buvusiam pareigūnui

Dėl skandalingo vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota nuoga moteris vidiniame policijos pastato kieme,...

Darbo partijos narys – apie „Šeimos maršą“: organizatoriai gąsdino mano vaikus (562)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininko Ramūno Karbauskio išsakytus...

Už dabar užsisakomas prekes gali tekti mokėti brangiau: lengvatos siuntoms iš trečiųjų šalių nebeliks (3)

Prekės, įsigytos trečiųjų šalių elektroninėse parduotuvėse ir prekyvietėse, iki gavėjų...

Kruvinas šaudynes Rusijoje surengęs jaunuolis: kas jis? (125)

Po šaudynių Rusijos Kazanės mokykloje buvo iškelta byla dėl kelių moksleivių nužudymo,...

Nausėda: mūsų derybines pozicijas Kremlius priima kaip silpnumo ženklą (106)

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuotoje...

Indijoje fiksuojami kitose šalyse dar nematyti COVID-19 padariniai ligoninėms nurodyta įrengti atskirus skyrius (193)

Indijai toliau kovojant su sparčiausiai pasaulyje augančiu koronaviruso protrūkiu, šalies...

Ministerijos scenarijuose nebėra vietos lengvatai, kuria naudojasi šimtai tūkstančių gyventojų siūlomos trys alternatyvos (80)

Finansų ministerija nagrinėja kelias alternatyvas dėl lengvatų investiciniam gyvybės draudimui ir...

NVSC: didėja protrūkių skaičius gamybos ir transporto, o mažėja paslaugų sektoriuje (8)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo,...