Vienas „Delfi“ kalbintų praeivių teigė, kad pajautė, jog brangsta viskas – ir maisto produktai, ir paslaugos.
„Renkuosi nepirkti, žiūriu akciją kažkokią. Pagal galimybę sumažinu kiekiais, mažiau truputėlį“, – teigė kita praeivė.
„Saldumynų neperku, jau mažiau. (...) Todėl, kad viską apmokėt, komunalinės, būsto paskola, kitos paskolos, vis tiek gi gyvenam iš to, tai apmokėk viską. 500 eurų apmokėk, o iš ko gyventi? Sunku, labai sunku, nežinau“, – vardijo kita Delfi TV kalbinta moteris.
„Labai stipriai (pabrango – „Delfi“), ne tas žodis. Jau taip stipriai, dabar įeini į parduotuvę ir galvoji, ar pirkti, ar nepirkti. Aš kaip pensininkas perku tik tada, kai akcijos yra, kai 20-30 procentų nukainavimai, nuolaidos, tada pažiūriu ir perku“, – pasakojo vilnietis.
Dar kita kalbinta moteris taip pat tikino, kad viskas brangsta, o labai neramu ir kas toliau bus, kai reikės ir už šildymą mokėti.
Liepos mėnesį pigiausio maisto produktų krepšelio kainos pakilo 30 procentų. Lyginant su šių metų birželio mėnesiu, šis krepšelis brango 26 centais, t.y. beveik puse procento.
„Šiek tiek stabilizuojamės, bet vartotojas to matomai dar nepajaučia. Mes turime tokį įtarimą, kad mes iš tikrųjų stabilizuojamės, kad tuojau kainos tokio augimo nedemonstruos, bet kad bus didelis kritimas – mes irgi nesitikime.
Liepos mėnesį brangimo lyderis toliau išliko aliejus: 1,23 Eur buvo praeitais metais, 3,13 Eur vidutiniškai šiais metais, tai aliejus ko gero artimiausiu metu pigs. Tačiau pas mus kitos prekės stipriai brangsta. Pienas yra stipriai brangstantis, 70 proc. brangsta žaliava, atitinkamai antra pozicija po aliejaus, labiausiai brangsta pigiausias pasterizuotas pienas, buvo praeitais 0,39 Eur, dabar 0,76 Eur. Grietinė kainavo 0,81 Eur, dabar 1,55 Eur, pigiausia varškė praėjusiais metais kainavo 0,51 Eur, o šiais metais 0,89 Eur“, – komentuoja „Pricer.lt“ Maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Čepkauskas pastebi, kad kai kurie produktai pigs, tačiau bendrai krepšelio kainai tai didelės įtakos neturės.
„Pernai lygio tai nepasieksim, bet nuo dabartinio lygio pigimą turėsime aliejui, gal kokiose miltuose, makaronuose turėsim pigimą, tačiau kitos prekės mūsų to krepšelio stipriai nepigins. Tai yra pieno produktai, mėsos produktai, jie liks aukštesniame lygmenyje toliau“, – sako jis.
Pasak Sigito Besagirsko, panašios kainos turėtų išsilaikyti iki metų pabaigos.
„Niekas nežino, kaip bus su infliacija. Vyraujanti nuomonė yra, kad dar rugpjūtį mes turėsime pakankamai didelę infliaciją, o paskui viskas priklausys nuo energetikos, nuo energijos išteklių kainų ir nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, ar Ukrainai pavyks išvežti grūdus ir juos eksportuoti ir daugelio kitų, bet aš manau, kad į metų pabaigą infliacija turėtų kristi. Kiek kris, nežinom“, – komentuoja Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Čepkausko teigimu, kai kurie prekybos tinklai jau ėmė siūlyti akcijas, tačiau didesnių nuolaidų vis daugiau lietuvių vyksta ieškoti į kaimyninę Lenkiją. O Besagirskas su šeima maistą perka tiesiai iš ūkininkų, sako taip išvengiantys tarpininkaujančių prekybos centrų ir jų antkainių.
„Tiesiog yra daug internetinių platformų, kur galima susirasti ūkininkų kontaktus, pas juos nuvažiuoti, nusipirkti ir net įvertinus kuro kainas, tai gaunasi pigiau. (...) Kadangi vis tiek propoguojame, kad norime valgyti tą ekologinį maistą, bandome valgyti kokybiškesnį maistą, mums atpinga 20-30 procentų. Jeigu valgytume prekybos centrų tipinį maistą, sunku būtų pasakyti kiek, nes ūkininko maistas yra 10-15 proc. dažnai brangesnis, bet perkant tiesiai iš ūkininko yra gerokai gerokai pigiau“, – komentuoja S. Besagirskas.
Statistikos departamento teigimu, vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc.
