„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė spaudos konferencijoje pirmadienio rytą kalbėjo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, didėjo beveik 14 proc. ir siekė apie 1666 Eur neatskaičius mokesčių bei kiek daugiau nei 1 tūkst. į rankas.
„Darbo pajamų augimas buvo spartesnis nei prieš metus, pernai veikė pandemija, karantinas.
Darbo pajamų augimą lėmė ir prie jo prisidėjo MMA didinimas. Jis didintas 14 proc., taip pat valstybės tarnautojams buvo didintas pareiginis bazinis dydis, kuris didėjo daugiau nei 2 proc. bei didintas NPD“, – teigė atstovė.
Pasak jos, bendrai atlyginimų augimą galima būtų išskirti į dvi dalis – tai tuos, kurie dirba biudžetiniame ir nebiudžetiniame sektoriuose.
Kaip minėjo, nors pernai tuo pačiu metu pajamos abiejuose sektoriuose augo panašiai, apie 11 proc., tačiau šiemet stebėtos kitokios tendencijos.
„Šiemet situacija išsiskyrė ir jos sparčiau ėmė augti ne biudžetiniame sektoriuje, augimas sudarė 14,5 proc.
Tuo tarpu biudžetinis sektorius darbo pajamas augino beveik 10 proc., jame dirba apie 16 proc. gyventojų“, – sakė atstovė.
„Apie 10 proc. dirbančiųjų gauna mažesnes nei MMA darbo pajamas. Ir vasarį bei kovą tokia dirbančiųjų dalis buvo didesnė nei prieš metus. Šį augimą mes sietume su kovo ir vasarį išaugusiu sergamumu.
Kovo mėnesį minėtus 10 proc. sudarė apie 113 tūkst. žmonių“, – teigė K. Zitikytė.
Taip pat, kaip minėjo atstovė, darbo pajamų atotrūkis tarp uždirbančiųjų daugiausiai ir mažiausiai pirmą ketvirtį šiek tiek padidėjo.
„Apie 12 proc. darbo pajamos išaugo penktadaliui dirbančiųjų, kurių darbo pajamos pačios mažiausios ir siekia iki 800 Eur prieš mokesčius.
Kituose rėžiuose, kur dirbantieji uždirba daugiau, nuo 800 iki 2,2 tūkst., darbo pajamos didėjo 12-13 proc.
O sparčiausiai jos išaugo tiems, kurių darbo pajamos pačios didžiausios ir viršija 2250 Eur prieš mokesčius. Jiems darbo pajamos per metus padidėjo apie 15 proc.“, – teigė specialistė, tačiau pridūrė, kad tam įtakos galėjo turėti ir skirtingas sergamumas pandemijos kontekste, kalbant apie uždirbančius daugiausiai ir mažiausiai.
„Mažiausiai uždirba valytojai, pardavėjai, darbininkai, kurie dažniausiai dirba gyvai, ne per nuotolį, ir tarp šių žmonių sergamumas I ketv. buvo didesnis <...>
Jei keliautume link tų žmonių, kurie uždirba didesnes pajamas, sergamumas čia buvo mažesnis <...>“, – sakė K. Zitikytė ir tikino, kad tai susiję su veiklomis, kurias buvo galima dirbti per nuotolį.
„Kalbant apie atotrūkį, kurį čia matuojame tarp penktadalio uždirbančių didžiausias pajamas ir penktadalį uždirbančių mažiausiai, matome, kad šis atotrūkis siekia apie 6,6 karto“, – teigė specialistė.
„Jei skaičiuotume atlygį į rankas, jis skiriasi apie 2 tūkst. Eur į rankas“, – patikslino ji.
Pasak atstovės, didėjo ne tik gyventojų pajamos. Kaip tikino, realų darbo pajamų augimą stabdė infliacija.
„Galėtume džiūgauti, kiek pajamos didėjo į rankas, bet realų pajamų augimą stabdė infliacija.
Sausis buvo lūžio taškas, kai darbo pajamų augimą infliacija pavijo ir tiek, kiek padidėjo pajamos, tiek augo ir infliacija, o vasario ir kovo mėnesiais infliacijos augimas lenkė darbo pajamų augimą.
Jeigu sakytume, kad kovą infliacija buvo 16 proc., tai darbo pajamos kilstelėjo apie 13 proc. <...>
Balandis, matyt, irgi bus ketvirtas mėnuo šiais metais, kai infliacija viršys darbo pajamų augimą – sakė ji.
