Rodiklio mažėjimą gruodžio mėn. daugiausia lėmė pablogėjusios šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo prognozės ateinantiems metams.
Gruodžio mėn. 8 procentai gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, po 46 procentus – kad pablogėjo ir nepasikeitė (lapkričio mėn. – atitinkamai 8, 39 ir 53 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 11 procentų gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 34 procentai manė, kad finansinė padėtis blogės (lapkričio mėn. – atitinkamai 13 ir 30 proc.). Šiek tiek daugiau nei pusės (51 proc.) gyventojų manymu, jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 11 procentų gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 61 procentas – kad pablogėjo, 27 procentai – kad nepasikeitė (lapkričio mėn. – atitinkamai 16, 48 ir 35 proc.). 10 procentų gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis ateinančiais metais truputį pagerės, 54 procentai – kad pablogės, 33 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (lapkričio mėn. – atitinkamai 18, 42 ir 37 proc.).
Gruodžio mėn. kas dešimtas gyventojas tikėjosi ateinančiais metais bedarbių skaičių mažėsiant, 57 procentai prognozavo, kad jis toliau augs (lapkričio mėn. – atitinkamai 15 ir 48 proc.).
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais. Tai lėmė suprastėjęs artimiausių 12 mėn. šalies ekonominės padėties vertinimas: manančiųjų, kad ekonomika augs, dalis sumažėjo nuo 22 iki 10 procentų, o priešingos nuomonės šalininkų padaugėjo nuo 41 iki 54 procentų.
Gyventojų nuomonė apie galimybę ateinančiais metais nors kiek sutaupyti truputį pagerėjo, tačiau šiek tiek suprastėjo namų ūkio finansinės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo prognozės.
