Ekonomistė teigia, kad Lietuvoje BVP nuosmūkis truko pusantrų metų – nuo 2008 m. 4 ketv. iki 2010 m. 2 ketv. Tuo metu realių namų ūkių pajamų mažėjimas truko ketverius metus – nuo 2009 m. ir atsigavo tik 2013 m.
Lyginant 2012 m. paskutinį ketvirtį su 2013 m. paskutiniu ketvirčiu, vidutinis atlyginimas augo nuo 1730 Lt iki 1809 Lt. Vis dėlto iki 2008 m. rezultato, kai vidutinis atlyginimas buvo pasiekęs savo aukštumas, dar trūksta apie 200 Lt. Per metus ūgtelėjo ir vidutinė pensija, bet tik 10 Lt (nuo 816 Lt iki 826 Lt).
„Kalbant apie darbo rinkos rodiklius – užimtuosius ir bedarbius, matome, kad trečias ketvirtis (2013 m.) su ketvirtu atrodo prasčiau: bedarbių šiek tiek daugiau (167,2 tūkst. ir 159,6 tūkst.), o užimtųjų – mažiau (1298,6 tūkst. ir 1308,2 tūkst.), bet dramatizuoti situacijos čia nematome reikalo, nes čia veikia sezoniškumas“, - teigė J. Varanauskienė.
Iki 2013 m. ketvirto ketvirčio gyventojų finansinio turto augimas sulėtėjo, tačiau metų pabaigoje vėl pastebėtas spartesnis augimas.
„Jis daugiausia susijęs su indėlių sąskaitomis ir sezoniškumu. Ką reiškia nedidėjantis finansinis turtas? Vieni gali galvoti, kad nedidėja gyventojų pajamos, kiti – kad gyventojai nebemato prasmės kaupti turtą. Mes linkę laikytis antrosios nuomonės, bet ketvirtą ketvirtį tendencija keitėsi. Čia manome, kad tai susiję ne su nuotaikų pokyčių, o tuo, kad metų pabaigoje visada padaugėja pajamų (pvz. premijos)“, - aiškino ekonomistė.
Finansinių įsipareigojimų portfelyje paskutinį praėjusių metų ketvirtį matyti mažas sumažėjimas ir SEB bankas jį sieja su mažesniu skolinimosi aktyvumu metų pabaigoje.
J. Varanauskienės teigimu, finansinio turto rezultatus turėtų gana stipriai pakoreguoti euro įvedimas.
„Šiais metais laukiame, kad namų ūkių finansinis turtas augs ir tai bus susiję ir su didesnėmis pajamomis, ir su techniniu dalyku – euro įvedimas“, - kalbėjo finansų ekspertė.
Pasak jos, Latvijos pavyzdys rodo, kad didelė dalis santaupų, kurios laikomos grynais, keičiant valiutą pateks į bankus. Skaičiuojama, kad latviai į finansų institucijų sąskaitas sunešė maždaug 40 proc. santaupų grynais. SEB banko analitikai skaičiuoja, kad pasikartojus šiam scenarijui Lietuvoje turėtų būti sunešta apie 3 mlrd. Lt.
Lyginant namų ūkių elgesį iki krizės ir dabar, J. Varanauskienė mano, kad namų ūkiai ir toliau nepasiduoda pagundai išlaidauti, nors bendros pajamos po truputį auga.
„Išlaidavimu laikome tai, kad namų ūkiai pradeda leisti santaupas namų ūkių reikmėms“, - aiškino J. Varanauskienė.
Žiūrint į mažmeninės prekybos apyvartas pernai metų paskutinį ketvirtį, matyti, kad prieškrizinio laikotarpio jos nepasiekė, net įvertinus gyventojų skaičiaus mažėjimo įtaką.
Tyrimai rodo, kad namų ūkio „šykštumas“ neišblėsta ir ekonomikai atsigaunant po krizės, ypač kai recesijos būta gilios ir ilgos.
„Yra pastebėta tai, kad net pasibaigus sunkmečiui, net ir tie namų ūkiai, kurie gali rinktis, ar išleisti viską ar ne, išlieka taupūs“, - kalbėjo ekonomistė.
Pinigai, kaip indėliai, ir 2013 m. metais kaupėsi neterminuotų indėlių sąskaitose, bet jau galima matyti ir tai, kad namų ūkiai vis drąsiau kaip į alternatyvą žiūri į nekilnojamą turtą.
