aA
Yra šalių, kuriose kryptingai einama grynųjų pinigų eliminavimo iš kasdienio gyvenimo keliu. Apie tai, su kokiais sunkumais tokiose šalyse susiduria eiliniai gyventojai ir kuo skaitmeninė bankininkystė galėtų būti jiems naudinga, kalbėta BBC radijo laidoje „Business Daily“. Adaptuotas radijo laidos tekstas skelbiamas BBC portalo rubrikoje „Capital“.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Už kavą – tik kortele

„Man atrodo, jei grynųjų visiškai nebeliks, kils labai didelių problemų... Bijau, kad viskas vyksta per greitai... Labai negerai, jei jautiesi taip, tarsi būtum atskiriamas nuo visuomenės“, – sako Maijlis Jonsson, 73-ejų pensininkė, gyvenanti Švedijos sostinės Stokholmo centre. Ji gyvena aktyvų socialinį gyvenimą, su draugėmis dažnai vaikštinėja po miestą, užsuka į kavines. Vis dėlto yra vienas dalykas, kuris jai nuolat kelia stresą.

Švedija jau kelerius metus kryptingai eina visiško grynųjų pinigų atsisakymo link. Grynieji čia naudojami mažiau kaip penktadalyje įprastų parduotuvėse atliekamų operacijų, ir tai yra perpus mažiau negu prieš penkerius metus. Nei banknotais, nei monetomis jau nebegalima atsiskaityti autobusuose, daugelis turistų pamėgtų vietų taip pat priima tik korteles.

Parduotuvės pagal įstatymus turi teisę nepriimti grynųjų pinigų. Dažnai prie parduotuvių galima išvysti užrašą „Jokių grynųjų“. Gyvenimas netrukus gali gerokai apsunkti tiems, kurie nenori arba nesugeba priimti pokyčių.

Grynųjų nemėgsta ne visi

M. Jonsson – viena iš tokių. Norėdama draugei atiduoti skolą už elektroniniu būdu nupirktą traukinio bilietą, ji turi eiti į banką. „Įprastas įkainis yra 79 kronos [7,5 euro], ir tai yra klaikiai daug, – sako ji. – Žinoma, jie visada sako, kad visa tai galima atlikti nemokamai internetu, bet yra problema – kai kurie [iš mūsų] nemoka to padaryti.“

Kavinėje ji pabando už puodelį kavos atsiskaityti grynaisiais, tačiau baristas grynųjų neima. „Jis nepanoro imti iš manęs grynųjų, taigi teko mokėti kortele“, – sako moteris ir priduria, kad dabar net ir bankomatų rasti Stokholme darosi vis sunkiau ir sunkiau.

Švedijos sostinėje įsikūrusio Karališkojo technologijos instituto profesorius ir vienas žymiausių Švedijoje mokėjimo sistemų žinovų Niklas Arvidssonas pripažįsta, kad kai kurioms visuomenės grupėms, kaip antai vyresnio amžiaus žmonėms, iš tiesų kyla grėsmė likti už borto.

„Problemiškiau ir su smulkiaisiais prekybininkais kaimo vietovėse, kuriose ne visada veikia telekomunikacijų sistemos“, – sako jis.

Permainos bankininkystės rinkoje

Aš Švedijai visa tai naudinga? N. Arvidssono įsitikinimu, taip.

„Jei pažvelgtumėte į makroekonomikos perspektyvą, tuomet – taip, – tvirtina jis. – Elektroninės operacijos yra spartesnės ir kainuoja mažiau, taigi mokėjimo sistema tampa efektyvesnė.“

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad „kai nebelieka grynųjų, kiek sunkiau pasidaro tiems, kurie norėtų nuslėpti mokesčius ar vienoj kitoj vietoj „nusukti“.

Vis dėlto, kaip ir visais atvejais, kai žengiama į nežinomą teritoriją, kyla klausimas, kas visa tai valdo? Ar visą galią mes perduosime kelioms privačioms bendrovėms, ir tik jos vienos žinos, kaip veikia šios mokėjimų sistemos?

N. Arvidssonas pripažįsta, kad rizikos yra.

„Galų gale gali atsitikti taip, kad vos keli komerciniai bankai įgis labai daug galios, – sako jis. – Atsvaros tam suteikia tai, kad daugėja technologijų bendrovių, siūlančių paslaugas, kurios gali konkuruoti su bankų paslaugomis“. Specialisto teigimu, reikia tikėtis, kad rinka bus pakankamai konkurencinga ir netaps oligopolinė – tokia, kurioje pernelyg daug galios susitelkia kelių veikėjų rankose.

Vis dėlto Švedija – ne vienintelė šalis, kurios vizijoje – ateitis be grynųjų.

Ryžtingų žingsnių imamasi ir Indijoje

Žengti į šalį nuo įprastų operacijų grynaisiais siekia ir Indija. Tačiau, pasak kai kurių ekspertų, norint paskatinti žmones pereiti į skaitmeninę atsiskaitymų erdvę, čia buvo imtasi pernelyg kraštutinių, galbūt net brutalių priemonių.

Maždaug prieš metus Indijos vyriausybė nusprendė išimti iš apyvartos dalį didelio nominalo banknotų. Šis žingsnis šalies ekonomikai ir daugybei skurdžiai gyvenančių žmonių buvo ganėtinai skausmingas.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis ėmėsi iniciatyvos dešimtyse šalies gyvenviečių propaguoti gyvenimą be banknotų ir monetų. Šalyje veikia net speciali už šią kaitą atsakinga ministerija.

Tačiau Indija – didžiulė šalis, kurioje apytikriai 270 mln. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Taigi net jei ateitis be grynųjų būtų įmanoma, ar jos tikrai verta siekti?

Indijos sostinėje Delyje leidžiamo finansų aktualijoms skirto laikraščio „Mint“ redaktorė Monika Halan teigia, kad Indijos vyriausybę eiti šia kryptimi motyvuoja įvairūs veiksniai. Pasak jos, tai iš dalies susiję su siekiu pažaboti juodųjų pinigų rinką, taip pat terorizmo finansavimą. Kita vertus, taip siekiama didinti finansinę įtrauktį ir financializuoti ekonomiką.

„Yra priežasčių, kodėl žmonės vengia eiti į bankus, – sako ji. – Jie bijo, kad iš jų bus pasijuokta – jų pinigai nešvarūs. Jie negali būti tikri, ar bankų vadybininkai su jais elgsis deramai.“

M. Halan atkreipia dėmesį ir į dar vieną dalyką: bankų poskyriams kaimo vietovėse trūksta ir atitinkamo personalo, ir išteklių. „Pažiūrėjus, kaip žmonės taupo skurdesnėse šalies vietovėse ar net neformaliajame miesto sektoriuje, iškart matyti, kad neoficialių pinigų srautai čia labai dideli, – sako ji. – Ir nemažai žmonių tuos pinigus praranda.“ Jos teigimu, žmonės nori, kad jų pinigai būtų saugūs, taigi jie tikrai pageidautų tuos pinigus pasidėti į banką, o ne laikyti namuose grynųjų pavidalu.

„Bankininkystę reikia priartinti prie vargingai gyvenančiųjų, tačiau ne taip, kaip padaryta, o taip, kaip jiems būtų priimtina“, – teigia M. Halan.

Pasak M. Halan, pigiems mobiliesiems įrenginiams pritaikyta skaitmeninė bankininkystė padėjo suvienodinti sąlygas. Vos tik nukrito mobiliųjų įrenginių kainos, mažiau prakutę paslaugų teikėjai, kaip antai gatvės prekeiviai, amatininkai ar šlavėjai, tuojau pat juos įsigijo, taip tikėdamiesi perkelti savo verslą į aukštesnį lygį. Dabar, turėdami galimybę naudotis šiomis priemonėmis, jie gali daryti tą patį, ką daro turtuoliai, elitas.

Duomenų saugumo problema

Visiškai natūralu, kad augant skaitmeninių operacijų apimčiai daugėja ir nuogąstavimų dėl duomenų saugumo. Visas finansines operacijas perkėlę į virtualią erdvę, turėtume susimąstyti – kas tie subjektai, kurie turi prieigą prie visos mūsų informacijos? M. Halan teigimu, ši problema aktuali visame pasaulyje, ir paprasto sprendimo kol kas nėra.

„Manau, po „Facebook“ [skandalo] atsakymų į šiuos klausimus dabar ieško visas pasaulis, – sako ji. – Kad užkirstų kelią duomenų saugumo pažeidimams, kurių dabar apstu visame pasaulyje, įskaitant Indiją, vyriausybė ir reguliuotojai turi veikti tuojau pat.“

Šiaip ar taip, jos požiūris į veiksmus, kurių imamasi siekiant demonetizacijos, yra iš esmės teigiamas. „Tarsi būtų statoma virtuali infrastruktūra, – sako M. Halan. – Jei greitkelis ar geležinkelis gali suartinti žmones versle ir padidinti išdirbį, tą patį gali padaryti ir technologijos.“

„Kai technologijų džinas išlįs iš butelio, kažin ar pavyks jį priversti lįsti atgal“, – priduria ji.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Papildomos pensijos derlius – 3 atlyginimai per 5 metus (40)

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas...

Bene keisčiausiame mieste pasaulyje savaitgalis kainuoja tūkstančius (45)

Bemaž pusė tūkstančio už viešbučio kambarį, šimtai už įėjimą į pramogų parką, o jame...

Neįprasta strategija, kaip svarbiausius sprendimus priima turtingiausias pasaulio žmogus (55)

Jeffas Bezosas , „ Amazon “ įkūrėjas ir vadovas, yra užimtas žmogus. Valdyti tokio dydžio...

Kinija atšaukia prekybos derybas su JAV (24)

Remiantis „The Wall Street Journal“ pranešimu, Kinija atšaukė derybas dėl prekybos su...

Po kelionės keltu – lietuvės perspėjimas: nepasitikrinę prarasite nemažai pinigų (195)

Naują būdą keliauti atradusi vilnietė Justina pasijautė išleidusi daugiau nei turėjo. Pasak...

Top naujienos

Šventasis Tėvas apibendrino vizitą Lietuvoje: mūsų tautos šauksmas turi mus jaudinti  nuolat pildoma (1016)

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino Lietuvos tikinčiuosius rūpintis socialiai...

Vieta Lietuvoje, kur grįžę emigrantai atsiveža savo draugus (18)

Tauragėje, Pietvakarių Lietuvoje, turistus ir smalsuolius vilioja unikali atrakcija po atviru...

Įspūdžiai iš Kauno: Jono Pauliaus II apsaugoje dirbęs vyriškis palygino popiežių vizitus (17)

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino Lietuvos tikinčiuosius rūpintis socialiai...

Skandalingas skyrybas išgyvenantis Sigitas Martinavičius bijo blogiausio: žmonos intrigos gyvenimą pavertė tragedija (1)

Nuo birželio pradžios dramatiškas skyrybas su žmona, papuošalų kūrėja Natalija Martinavičiene...

Kauno pasididžiavimas: vienoje vietoje – ir gražiausios rudeninės gėlės, ir nuodingos uogos

Šiemet sukanka 95-eri metai kaip Aleksoto žalumoje paskendęs Vytauto Didžiojo universiteto...

Užkalniui žadėjo Ameriką Molėtų plente, rado būdelę su lauko tualetu (91)

Niekas labiau nenuvilia, negu užkelti lūkesčiai. Kai jau įsivaizduoji, kad turi rankose pasaulį,...

Buvusio Vilniaus geto vietoje iš akmenų sudėta Dovydo žvaigždė: sekmadienį čia apsilankys ir popiežius (3)

Minint 75-ąsias Vilniaus žydų geto likvidavimo metines Rūdninkų skvere iš akmenų sudėta...

Adomaičio komanda – visų laikų rekordininkė: taip nežaidė nė viena Lietuvos rinktinė horizonte – pergalių rekordas (45)

„Absurdiška, – susidariusią situaciją apibūdino Dainius Adomaitis . – Tačiau visi turi...

Politologai įvertino: artėjantys prezidento rinkimai gali sukelti net ir vyriausybinę krizę (373)

Jei premjeras Saulius Skvernelis paskelbtų apie savo kandidatavimą prezidento rinkimuose, jam...