Verslo tarybos pranešime nurodoma, kad jis vienareikšmiškai pasisako už valstybės išlaidų gynybai didinimą kuo greičiau, priėmus sprendimus dėl planuojamo gynybos biudžeto ir jo išlaidų plano.
„Verslas yra pasiruošęs prie valstybės gynybos stiprinimo prisidėti ne tik finansinėmis, bet ir nefinansinėmis priemonėmis – savo žiniomis, infrastruktūra, bendradarbiavimu įgyvendinant projektus ir viskuo, ko prireiks gynybą organizuojantiems ir koordinuojantiems institutams“, – teigiama pranešime.
Anot verslo atstovų, krašto saugumu ir gynyba yra suinteresuoti visi – piliečiai, valstybės ir savivaldybės įmonės, privataus kapitalo pramonės ir prekybos įmonės, individualiai dirbantys asmenys. Todėl indėlis prie gynybos finansavimo turi būti visuotinis, aiškus, skaidrus, o jo surinkimas paprastai administruojamas.
„Rašte ir viešoje erdvėje Vyriausybė nesvarsto papildomo skolinimosi kaip galimo krašto apsaugos finansavimo šaltinio. Verslo tarybos nariai mano, kad vengti skolinimosi šalies gynybos reikmėms didėjančios karinės grėsmės akivaizdoje yra neišmintinga“, – teigiama pranešime.
Palankiausiomis finansavimo alternatyvomis jie įvardija paramos gavėjams nepaskirstytų 1,2 proc. į gynybos fondą nuo gyventojų pajamų mokesčio pervedimas, visuotinio minimalaus 15 proc. efektyviojo pelno mokesčio sumokėjimas į Lietuvos, o ne užsienio valstybių biudžetą, taip pat padidinti dividendai valstybės įmonėms.
„Vyriausybės taupymo lakštai gynybai, prie kurio kviečiami prisidėti Lietuvos gyventojai su tikslu įtraukti piliečius, laikančius pinigus banke (apie 20 mlrd.), prisidėti prie savo šalies gynybos“, – kaip vieną iš alternatyvų mini jie.
Taip pat akcentuojama, jog reikėtų siekti, kad ne mažiau 50 proc. gynybos biudžeto liktų Lietuvos ekonomikoje (būtų vystomas dialogas su verslu apie poreikius ir galimybes pasigaminti reikiamas priemones visų pirma Lietuvoje) bei nepritarti įvedamiems sektoriniams mokesčiams.
Tuo metu sektorinių mokesčių įvedimui verslas nepritaria.
