Po septynių mėnesių amerikietiškų kalnelių dramos, vykusios jo vadovavimo laikotarpiu, nebeliko noro rietis toliau.
Be to, rinkėjai jaučiasi išsekę ir išvarginti taupymo priemonių ir politikų nuomonių kaitos dėl jų šalį nustekenusios politikos. Graikai eis į rinkimus tokiu metu, kai jų šalies ekonomika yra žlugusi, kapitalas – kontroliuojamas, tarptautinė reputacija – sugadinta, o politinė sistema – nestabili kaip niekada.
Didele dalimi dėl to galima kaltinti A. Tsiprą – jų pirmąjį lyderį iš radikalaus kairiųjų sparno, rašo „The Guardian“.
Taigi kodėl jis taip elgiasi ir kodėl būtent dabar? Netgi rinkimai šiame žaidimo etape negali būti laikomi garantu. Iki liepos mėnesio A. Tsipras buvo neginčytinas politinės scenos lyderis, mikliai išnaudojęs savo apsukrumą ir charizmą.
Po naujausių šalies gelbėjimo priemonių – ir sunkių sąlygų, su kuriomis sutiko jaunasis ministras pirmininkas – jo populiarumo reitingai tikrai sumažės. Vos per kelias savaites A. Tsipras prarado daugiau kaip ketvirtadalį savo paties parlamentarų – radikalų, kurie ne tik mano, kad jis išdavė jų siekius, bet ir laiko save vieninteliais likusiais kairiųjų atstovais, kurie dabar neš prieš finansinę pagalbą nukreiptą deglą.
Mažai politikų taip išsižadėjo savo priešrinkiminių pažadų, kaip „Syriza“ lyderis, kuris atėjo į valdžią žadėdamas „panaikinti“ taupymo priemones ir visas blogybes, ištikusias Graikiją. Tačiau paradoksas, kad A. Tsipras tebelieka populiaresnis už visus kitus savo politinius varžovus. Jo derybos su tarptautiniais kreditoriais nesukėlė plataus pasmerkimo, kurio buvo galima tikėtis.
Dauguma graikų permainingas derybas vis dar suvokia kaip tvirtą jų teisių gynimą. Tas faktas, kad 86 mlrd. eurų pagalbos sąlygos yra griežtesnės už tas, kurios buvo siūlytos iki tol, vis dar laikomos geresne išeitimi negu pasitraukimas iš euro zonos.
Be to, kitaip negu ankstesni ministrai pirmininkai, A. Tsipras Graikijos skolų naštą sugebėjo paversti tarptautine problema. Tarptautinis valiutos fondas, vienas iš trijų Graikijos kreditorių, kadaise buvęs vienu aršiausių šalies ekonomikos kritikų, tapo didžiausiu šalies atsigavimo lengvinant skolų naštą šalininku.
Galbūt Atėnai pralaimėjo šį karą, bet tarp Graikijos elektorato yra daug žmonių, manančių, kad jų šalis prieš euro zonos partneres pasiekė moralinę pergalę.
Pagal tokią logiką seka, kad A. Tsipras yra vienintelis asmuo, galintis iš esmės transformuoti Graikiją. Pritaikyti neoliberalią politiką besipriešinančioms masėms gali tik kairieji, kurie yra nesutepti korupcijos ir kitų blogybių, kurios trukdė šalies plėtrai.
Po naujų rinkimų gavęs naują mandatą, kadaise buvęs marksistas ne tik galės atrasti save, kaip progresyvų nuosaikiųjų atstovą, bet ir kaip politiką, kuris išgelbėjo Graikiją nuo jos pačios ir sustabdė šalies pasitraukimą iš euro zonos.
Daug kas mano, kad paskubinęs pirmalaikius rinkimus, kol gyventojai dar nepajuto tolesnio mokesčių didinimo ir kitų finansinių priemonių poveikio, A. Tsipras galės pergudrauti savo vidinius priešininkus partijoje „Syriza“.
Iki spalio, kai tarptautiniai inspektoriai grįš į Atėnus parengti savo pirmosios finansinės pagalbos ataskaitos, naudotis A. Tsipro populiarumu gali būti jau per vėlu.
Visa tai verčia spėti, kad prie balsadėžių graikai pasvers savo sprendimus, mąstys logiškai ir balsuos už žmogų, kuris išsižadėjo beveik visų savo duotų pažadų. Tačiau jo kritikų yra daug ir jie ruošiasi kovai, pasiryžę įrodyti, kad politikoje niekada negalima atmesti siurprizo galimybės.
