"Iš tiesų šiuo metu Lietuvoje mokamų per 20 įvairių mokesčių yra per daug. Jų skaičių mažinti reikia. Tačiau ar mėgindami atsisakyti juridinių asmenų pelno mokesčio žinome, po kiek laiko, taikydamiesi prie Europos Sąjungos mokesčių politikos, jį vėl turėsime įvesti?", - klausė prezidentas.
Finansų ministras Jonas Lionginas, kuris, kaip ir G.Steponavičius, yra LLS Valdybos narys, mano, jog reikėtų atsižvelgti į prezidento nuomonę. "Reikia ieškoti konsensuso", - sakė BNS J.Lionginas.
Ministro nuomone, galutinį žodį dėl juridinių asmenų pelno mokesčio panaikinimo turėtų tarti premjero patarėjo Artūro Kapitanovo vadovaujama darbo grupė, rengianti mokesčių reformos koncepciją.
Mokesčių sistemos koncepcijoje numatyta atsisakyti juridinių asmenų pelno mokesčio nuo 2002 m. pradžios, vietoje to 29 proc. tarifu apmokestinant dividendus, tantjemas ir kitas išmokas iš įmonių pelno.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane jau yra įrašyta nuostata panaikinti juridinių asmenų pelno mokestį nuo 2002 m. sausio 1 d.
Balandžio 17 d. diskutuojant Seime dėl mokesčių reformos, Vilniaus banko Valdybos pirmininko patarėjas Gitanas Nausėda ir Vilniaus universiteto dėstytoja Margarita Starkevičiūtė skeptiškai įvertino planus panaikinti pelno mokestį.
M.Starkevičiūtės teigimu, dėl pelno mokesčio lengvatų daugiausia išlošia stambiosios įmonės. G.Nausėdos nuomone, kur kas palankesnė ir priimtinesnė alternatyva būtų kuo skubesnis fizinių asmenų pajamų mokesčio sumažinimas.
Fizinių asmenų pajamų mokesčio mažinimas taip pat yra numatytas mokesčių sistemos koncepcijos projekte. Jame siūloma fizinių asmenų pajamų mokestį pakeisti gyventojų pajamų mokesčiu ir jį palaipsniui sumažinti nuo 33 proc. iki 24 proc.
Taip pat siūloma palaipsniui padidinti neapmokestinamąjį minimumą nuo 250 litų 2002 m. iki 320 litų 2004 metais. Dabar neapmokestinamasis minimumas yra 214 litų.