„Tai - žlunganti ekonomika, V. Putinas ją kreipia netinkama linkme“, – teigė investuotojas. Jis nenurodė, kodėl laikosi tokios nuomonės. G. Sorosas ir anksčiau kritikavo Rusijos vyriausybę. Viename savo interviu 2012 m. jis net sakė, kad Rusijoje sustiprėjo represijos prieš gyventojus. Vis dėlto jis teigė, kad neatsisakys labdaringos veiklos Rusijoje.
G. Sorosas taip pat yra sakęs, jog neketina atsisakyti labdaringos veiklos Rusijoje. Apie planus investuoti šioje šalyje milijardierius neužsiminė. Kaip skelbia žiniasklaida, su G. Sorosu siejamos investicinės struktūrosbuvo susijusios su „Sberbank“ privatizacija 2012 metų rugsėjo pabaigoje.
XXI amžiaus pradžioje G. Sorosas kritikavo Rusijos valdžią dėl Michailo Chodorkovskio įkalinimo. 2005 metais investuotojas per interviu „Die Presse“ pareiškė, jog Rusija privalo palikti Didįjį aštuonetą (G8), nes šalyje demokratijos nebeliko.
Anksčiau susilaikyti nuo investicijų Rusijoje siūlė ir „Goldman Sachs“ analitikai. Praėjusių metų gruodžio pradžioje bankas pašalino Rusijos fondų rinkos akcijas iš GEM (Global Emerging Markets) aukščiausio rango sąrašo. „Goldman Sachs“ vyriausiasis ekonomistas Rusijoje ir NVS šalyse Clemensas Grafas tada pareiškė, kad finansų organizacijos negali rekomenduoti Rusijos akcijų kaip patrauklių investicijoms dėl neaiškios pramonės plėtros.
Rusijos ekonomikos plėtra tapo viena iš pagrindinių temų WEF Davose. Sausio 25-ąją dieną specialistai pateikė tris neigiamus Rusijos ekonomikos vystymosi scenarijus. Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas dar bandė įtikinti investuotojus, jog Rusijos ekonomikos perspektyvos daug žadančios.
G. Sorosas –finansininkas ir filantropas. Nemenką dalį savo turto investuotojas užsidirbo per vadinamąjį Juodąjį trečiadienį – 1992 metųrugsėjo 16 dieną. Tą dieną Jungtinės Karalystės ekonomika per vieną dieną, smukus valiutos kursui, prarado 3,5 mlrd. svarų (14,38 mlrd. Lt). G. Sorosas iš finansinių machinacijų tada užsidirbo 1,1 mlrd. svarų (4,52 mlrd. Lt).