„Ši krizė gali būti daug gilesnė nei „Lehman Brothers“ (bankrutavęs investicinis bankas, kuris tapo ryškiu pasaulio ekonominės krizės akcentu), todėl problema didžiulė. Reikia krizės, kad Europoje būtų sukurta valdžia, tik nėra įsivaizdavimo, ką toji valdžia veiks“, – sakė. G. Sorosas.
Europos centrinio banko akcijų vertė dabar yra mažiausia nuo 2009 m. kovo mėnesio, kai pasaulio bankų sistema po „Lehman Brothers“ žlugimo buvo dar nestabili.
Rūpesčiai mažose valstybėse, kaip antai Graikijoje ir Airijoje, ne naujiena, tačiau pastarosiomis savaitėmis nerimas pasklido ir didesnių valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos didžiuosiuose bankuose, kurie yra itin svarbūs pasaulio finansų sistemai ir stipriai susiję su Amerikos bankais. Be to, sunerimta ir dėl Italijos perspektyvų, nes jos skola pranoksta mažesnių skolininkių, pvz., Graikijos, įsiskolinimus.
„Atrodo, kad bankininkystės sektorius visame pasaulyje nukenčia daugelyje sričių. Situacija akivaizdžiai blogėja“, – sakė banko UBS Londone atstovas Philipas Finchas.
Europos bankų turimos vyriausybės obligacijos gali nuvertėti, jeigu ekonominių sunkumų prislėgtos valstybės negalės grąžinti skolų. Tokiu atveju sudėtingiausioje padėtyje atsidūrę bankai patirtų didžiulius nuostolius.
Todėl bankai nenoriai skolina vieni kitiems ir kaupia grynuosius pinigus.
Ph. Fincho teigimu, Europos bankams reikėtų apie 150 mlrd. eurų (518 mlrd. Lt) kapitalo, net jeigu jie nepatirtų didelių nuostolių dėl valstybės garantuotų skolų. Esant mažoms akcijų kainoms, sudėtinga tai padaryti, o naujos akcijos dar labiau sumažintų jau esamų vertę.
