Gruodį, panašiai kaip ir lapkritį, 17 proc. respondentų nurodė, kad jų įmonės veiklą ribojo dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusi situacija (paslaugų sektoriuje ir prekyboje – po 23 proc., statyboje ir pramonėje – po 6 proc.).
Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2020 m. gruodžiu, 13 procentinių punktų didesnis. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 25, prekybos ir statybos – 11, pramonės – 9 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė.
Duomenys buvo renkami gruodžio 1–23 dienomis.
Pramonės pasitikėjimo rodiklis
Pramonės įmonių vadovų apklausa parodė, kad gruodį, palyginti su lapkričiu, verslo tendencijos mažai keitėsi. Pramonės pasitikėjimo rodiklis buvo minus 1, t. y. liko toks pat, kaip ir praėjusį mėnesį.
Panašiai kaip ir praėjusį mėnesį, dauguma (75 proc.) apklaustų įmonių vadovų gaminamos produkcijos paklausą vertino kaip pakankamą, 20 proc. teigė, kad paklausa per maža, ir 5 proc. – kad per didelė. Gruodį daugiau negu pusė (60 proc.) respondentų teigė, kad jų įmonės pramonės produkcijos gamyba per pastaruosius mėnesius nesikeitė, 26 proc. – kad ji padidėjo, 14 proc. – kad sumažėjo.
Nors dauguma (63 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad produkcijos gamyba per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, tačiau nuo 22 iki 20 proc. sumažėjo teigiančių, kad gamyba didės. Respondentų, prognozuojančių gaminių eksporto didėjimą, dalis sumažėjo nuo 23 iki 18 proc., 70 proc. manė, kad eksportas nesikeis.
Darbuotojų skaičiaus prognozė panaši kaip ir prieš mėnesį: dauguma (79 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 16 proc. nurodė, kad darbuotojų skaičius didės, 5 proc. – kad mažės. Gruodį gaminamos produkcijos kainų prognozė išliko tokia pati kaip ir lapkritį: 50 proc. respondentų prognozavo, kad kainos artimiausiu metu nesikeis, 46 proc. – kad didės.
Pagrindiniai veiksniai, ribojantys gamybą, buvo darbuotojų trūkumas (30 proc.), nepakankama paklausa bei žaliavų ir įrenginių trūkumas (po 27 proc.). 30 proc. respondentų atsakė, kad jų gamybos niekas neriboja.
Apklausos rezultatai parodė, kad 2021 m investavo 94 proc. pramonės įmonių. 40 proc. įmonių teigė, kad investicijos padidėjo, 34 proc. – kad nesikeitė, o 26 proc. – kad sumažėjo. Pramonės įmonės investavo į įrenginių atnaujinimą (37 proc.), produkcijos gamybos modernizavimą (26 proc.), gamybinio pajėgumo plėtrą (24 proc.) bei kitiems tikslams (13 proc. – užterštumui mažinti, darbo saugos priemonėms įsigyti ir kt.). 2022 m. 36 proc. apklaustų įmonių vadovų planuoja investuoti į nusidėvėjusių įrenginių pakeitimą, 25 proc. – į produkcijos gamybos modernizavimą, 24 proc. žada skirti investicijų gamybinio pajėgumo plėtrai.
Investicijas labiausiai skatino gaminamos produkcijos paklausa – šią priežastį nurodė 75 proc. įmonių vadovų. Didelę įtaką investicijoms turėjo ir naujų technologijų plėtra bei kvalifikuota darbo jėga (48 proc.) ir finansiniai ištekliai arba numatomas pelnas (41 proc.).
Statybos pasitikėjimo rodiklis
Statybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad gruodį, palyginti su lapkričiu, verslo tendencijos statybų sektoriuje beveik nesikeitė ir statybos pasitikėjimo rodiklis išliko 25 proc.
Panašiai, kaip praėjusį mėnesį, daugiau nei pusė (60 proc.) apklaustų įmonių vadovų statybos darbų paklausą vertino kaip pakankamą, 40 proc. – kaip per mažą. Statybos darbų apimtis per praėjusius 3 mėnesius taip pat mažai keitėsi: dauguma (68 proc.) respondentų, teigė, kad darbų apimtis nepasikeitė, 18 proc. – kad padidėjo, o 14 proc. – kad sumažėjo.
Daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) apklaustų įmonių vadovų gruodį prognozavo, kad darbuotojų skaičius artimiausiu metu nesikeis, 21 proc. – kad mažės, 11 proc. – kad didės. Tačiau statybos darbų paklausos prognozė blogesnė nei lapkričio mėn.: daugiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 10 proc. apklaustų įmonių vadovų, mažiau – 29 proc. (prieš mėnesį – atitinkamai 17 ir 24 proc.). 59 proc. respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos didės, 39 proc. – kad nesikeis, 2 proc. – kad mažės.
Pasak įmonių vadovų, svarbiausi statybos veiklą ribojantys veiksniai buvo darbuotojų trūkumas (37 proc.), nepalankios oro sąlygos (31 proc.) bei nepakankama paklausa (20 proc.). 22 proc. įmonių vadovų teigė, kad jų veiklai netrukdo niekas.
Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis
Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad gruodį palyginti su lapkričiu, prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais ir sudarė 3 proc. Tam įtakos turėjo blogesnė prekybos įmonių verslo padėties prognozė.
Nors dauguma (78 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad įmonės verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, tačiau nuo 11 iki 14 proc. padaugėjo manančiųjų, kad ji pablogės bei nuo 12 iki 8 proc. sumažėjo teigiančių, kad ji pagerės. Daugiau prekių nei prieš mėnesį įsigyti planavo 12 proc. apklaustų įmonių, mažiau – 16 proc., o 72 proc. respondentų teigė, kad prekių įsigis tiek pat.
Didžioji dalis (84 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 11 proc. nurodė, kad darbuotojų skaičius didės. Gruodį 79 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 20 proc. – kad didės.
Panašiai kaip ir lapkritį, dauguma (70 proc.) įmonių vadovų teigė, kad įmonės verslo padėtis nesikeitė, 19 proc. – kad gerėjo, 11 proc. – kad blogėjo.
Mažmeninės prekybos įmonių veiklą labiausiai ribojo konkurencija (nurodė 52 proc. įmonių vadovų), patalpų stoka ir (ar) bloga vieta (22 proc.), nepakankama paklausa (21 proc.). 12 proc. įmonių nurodė, kad jų veiklos neriboja niekas.
Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis
Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad gruodį, palyginti su lapkričiu, verslo tendencijos paslaugų sektoriuje pablogėjo. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė teikiamų paslaugų paklausos prognozė: respondentų, teigiančių, kad teikiamų paslaugų paklausa per ateinančius 3 mėnesius didės, dalis sumažėjo nuo 22 iki 20 proc., o kad ji mažės – padidėjo nuo 10 iki 14 proc.
Gruodį dauguma (71 proc.) įmonių vadovų teigė, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius 3 mėnesius nesikeitė, 20 proc. atsakė, kad ji pagerėjo, 9 proc. – kad pablogėjo. Panašiai kaip ir lapkritį, 29 proc. respondentų nurodė, kad teikiamų paslaugų paklausa padidėjo, 11 proc. – kad sumažėjo.
Dauguma (69 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 21 proc. planavo priimti naujų. 74 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 24 proc. – kad didės.
Įmonių vadovų teigimu, paslaugų sektoriaus įmonių veiklą labiausiai ribojo nepakankama paklausa (26 proc.) ir darbo jėgos stoka (20 proc.). 32 proc. apklaustųjų teigė, kad jų įmonės veiklos neriboja niekas.
Apklausos rezultatai parodė, kad 2021 m. investavo 76 proc. paslaugų sektoriaus įmonių. 46 proc. teigė, kad investicijos padidėjo, kad nesikeitė – 31 proc., o teigiančiųjų, kad sumažėjo – 23 proc. 2021 m. paslaugų sektoriaus įmonės daugiausia investavo į nusidėvėjusių pastatų, įrangos ir IT atnaujinimą (55 proc.), esamų ar naujų produktų / paslaugų pajėgumo didinimą (22 proc.), procesų modernizavimą (15 proc.) bei kitiems tikslams (7 proc.). 2022 m. 50 proc. apklaustų įmonių vadovų planuoja investuoti į nusidėvėjusių pastatų, įrangos ir IT atnaujinimą, 22 proc. – esamų ar naujų produktų / paslaugų pajėgumo didinimą, 19 proc. žada skirti investicijų procesams modernizuoti.
Investicijas labiausiai skatino teikiamų paslaugų paklausa – šią priežastį nurodė 59 proc. įmonių vadovų. Didelę įtaką investicijoms turėjo ir naujų technologijų plėtra bei kvalifikuota darbo jėga (42 proc.) ir finansiniai ištekliai arba numatomas pelnas (41 proc.).
