„Prekė nebuvo kokybiška, t.y. neveikė „Bluetooth“ funkcija, buvo negalima prijungti dviejų įrenginių vienu metu, nors tokias funkcijas nurodė prekės gamintojas, netgi prijungus vieną įrenginį, jis dažnai atsijungdavo arba netgi visai nesusijungdavo“, - dėstė pirkėja pretenzijoje prekybos tinklui dėl garso sistemos, kurioje ir paprašė grąžinti pinigus už pirkinį.
„Senukų“ prekybos centras taip pat patvirtino, kad sulaukė pretenzijos iš pirkėjos ir nustatė, kad gedimas – nedidelis ir nesunkiai pašalinamas, todėl neatsižvelgė į pirkėjos prašymą grąžinti pinigus, o daiktą neatlygintinai suremontavo.
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, pirkėjai, įsigiję nekokybišką daiktą, gali rinktis, kokį reikalavimą prašo tenkinti: daiktą remontuoti, pakeisti jį kitu ar grąžinti pinigus.
Kreipėsi pagalbos į vartotojus ginančias instancijas
Sužinojusi, jog daiktas yra remontuojamas, nors pretenzijoje buvo prašoma grąžinti pinigus, J. Mateikaitė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, iš kurios sužinojo, kad pardavėjas klaidingai sulygino esminį pardavimo sutarties pažeidimą ir esminį prekės defektą.
„Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį“, - dėstė rašte tarnyba.
Tačiau tarnyba juridinių asmenų teisėms neatstovauja ir gali teikti tik teisinius paaiškinimus ir atsakyti į paklausimus. „Senukų“ prekybos tinklas pirkėjai atsakė primindamas, jog daiktą įsigijo ne gyventojas ir paprašė atsiųsti tarnybai išsiųsta paklausimą ir visą gautą atsakymą.
„Atsakydami į Jūsų elektroninį laišką, prašome pateikti paklausimą, pateiktą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir tarnybos išaiškinimą į paklausimą ar jų kopijas, tada bus sprendžiama, kiek galima taikyti išaiškinimą, Jūsų, kaip juridinio asmens, atžvilgiu“, - klientei paaiškino „Senukų“ prekybos tinko Informacijos centro ir kasų vadovės pavaduotoja Jolanta Širmenienė.
Kol kas susirašinėjimas tarp pirkėjo ir pardavėjo dar tęsiasi ir tiek viena, tiek kita pusė neatmeta galimybės ginčą spręsti teisme.
„Pagal susiklosčiusią Aukščiausiojo Teismo praktiką pirkėjo reikalavimas nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus nėra vertinamas kaip absoliutus. Tai paskutinė teisių gynimo priemonė, kuri gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai kitų priemonių nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Pranešame, kad atlikus VšĮ „Jaunimo kelionės“ įsigytos prekės apžiūrą, nustatyta, jog prekės gedimas nėra reikšmingas ir yra nesunkiai pašalinamas“, - savo poziciją pristato „Senukų“ prekybos tinklas.
Anot jo, prašymas grąžinti pinigus už prekę, kai pažeistos pirkėjo teisės gali būti nesunkiai apgintos kitomis priemonėmis, pažeidžia pirkėjo ir pardavėjo, tai yra dviejų verslo subjektų, interesų pusiausvyrą ir yra laikytinas nepagrįstu.
Žmogui sąlygos geresnės nei verslui
Jei analogiška situacija būtų susiklosčiusi ne tarp verslo subjektų, o gyventojų, jiems apginti savo teises būtų paprasčiau, nes jų interesams imtų atstovauti vartotojo teises ginančios institucijos.
Fiziniams asmenis įsigytų nekokybiškų prekių klausimais atstovauja Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Jei inspekcija gauna vartotojo skundą, kad su pardavėju nepavyko išsiaiškinti taikiai dėl galimai nekokybiško daikto, ji siunčia savo ekspertą, kuris nustato, ar daiktas kokybiškas, ir parašo savo išvadą, kurioje pasiūlo sprendimo būdą.
Paprastai to pakanka, kad ginčas tarp pardavėjo ir pirkėjo būtų išspręstas, nes daugeliu atveju rekomendacinio pobūdžio išvada tampa svariu įrodymu teisme. Be to, jei pardavėjas nevykdo inspekcijos rekomendacijos, informacija yra perduodama Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o jei prireikia – vėliau ir teismui, todėl pardavėjai stengiasi nesutarimus baigti taikiai.
Tačiau bendrovėms, nusipirkusioms nekokybišką daiktą, yra sudėtingiau: jei nepavyksta apginti savo teisių, pavyzdžiui, norint atgauti pinigus už nekokybišką daiktą ir nepavyksta susitarti taikiai, reikia kreiptis į teismą, nes institucijų, užstojančių smulkesnius verslo subjektus, – nėra, paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Jurex“ partneris ir advokatas Marius Tamošiūnas.
„Tiek juridinis asmuo, tiek fizinis asmuo perka daiktus ir turi teisę į garantinį aptarnavimą. Pirmiausia reikia pardavėjui teikti pretenziją ir, jei daiktas yra nekokybiškas, jam turi būti taikomas kokybės garantijos terminas įstatymų numatyta tvarka: jei per kokybės garantijos terminą paaiškėjo defektai, galima naudotis pirkėjo, nusipirkusio nekokybišką prekę, teisėmis“, - sako teisininkas.
Pasak jo, tiek fizinis asmuo, tiek bendrovė gali rinktis, kokį reikalavimą prašo tenkinti: daiktą remontuoti, pakeisti jį kitu ar grąžinti pinigus. Tačiau šis reikalavimas galimas tik tuomet, kai daikto gedimas – esminis.
„Jeigu juridiniams asmenims nepavyksta susitarti ikiteismine tvarka, žinoma, reikia kreiptis į teismą, kito kelio įmonėms nėra. Netgi ir vartojimo santykių atveju, jeigu gyventojus ginančios tarnybos nustato, kad yra pažeistos jų teisės, tai nėra galutinis sprendimas, tiesa, turint papildomų išvadų teisme apsiginti yra daug lengviau. Tačiau ir gyventojų teisių gynimo atveju iš principo veikia geranoriškumo principas: daugeliu atveju prekių pardavėjai vykdo rekomendacinį sprendimą, niekas nenori teisminių ginčų, juo labiau, kai ginčijamasi dėl nedidelės sumos“, - konstatuoja M. Tamošiūnas.
Jis primena, kad, jeigu pirkėjas yra teisus, tai įrodyti teisme yra nesudėtinga, nepriklausomai nuo to, ar tai įmonė, ar gyventojas.
„Visų rūšių pirkėjai turi teisę esant esminiam gedimui arba reikalauti grąžinti pinigus, arba daiktą pakeisti, arba jį suremontuoti. Tačiau gedimas turi būti esminis pagal įstatymą: jeigu įsigijote automobilį, o jame perdegė lemputė, jį grąžinti būtų neprotinga, tad teisė stengiasi tai protingai numatyti“, - teigia M. Tamošiūnas.
