SIM kortelių pardavimai – aukštumose
Dabar SIM kortelių prekyba prie parduotuvių kasų vyksta laisvai, tačiau Seime siūloma SIM korteles pardavinėti panašiai kaip receptinius vaistus – tik pateikus asmens dokumentą. Į Seimą sugrąžinti seną iniciatyvą Seimo narys (TS-LKD) Mindaugas Skritulskas siūlo dėl įsisiautėjusių telefoninių sukčių. Situaciją LNK žiniose pakomentavo ir policijos departamento vadovas Ramūnas Matonis.
„Labai dažnai, vykdant sukčiavimus, yra naudojamos išankstinio mokėjimo kortelės. Tai yra būdas sukčiams slėpti savo tapatybę ir apsunkinti teisėsaugai jų nustatymą“, – teigė jis.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, šiemet išankstinio mokėjimo SIM kortelių naudotojų – daugiau nei 1 mln. 200 tūkstančių. Tai – beveik trečdalis nuo visų naudojamų SIM kortelių.
„Palyginus pernai metų duomenis su 2021-aisiais, SIM kortelių pakuočių buvo nupirkta net 50 kartų daugiau. Aišku, galima daryti prielaidą, kad taip nutiko dėl to, kad į Lietuvą atvyko nuo karo bėgantys ukrainiečiai. Na, o jei lygintume 2023-uosius su pernai metais tuo pačiu laikotarpiu – SIM kortelių pardavimai išaugo 12 procentų“, – pasakojo „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
Brangtų operatorių paslaugos
Siekiant sutramdyti sukčiavimo mastą, papildomo darbo atsirastų mobiliojo ryšio operatoriams. Jiems tektų rinkti ir kažkur saugoti SIM kortelių savininkų duomenis. Operatoriai teigia, kad dėl to veikiausiai brangtų ir kitos jų paslaugos.
„Visi papildomi kaštai – jie kažkur nugula. Galimai, tai gali atsiliepti ir paslaugos kainai“, – teigė „Tele2“ atstovė Asta Buitkutė.
„Šiek tiek išlaidų bus, nes reikės pasiruošti pačiai registracijai, kur tuos klientų duomenis laikyti, visos trynimo procedūros, išlaikymo, apsaugojimo“, – pasakojo „Telia“ rizikų valdymo vadovas Vytautas Bučinskas.
Kad ryšio paslaugos nebrangtų – parlamentaras saugiklių nenumatė, bet kliaujasi užsienio šalių ir Lietuvos patirtimi.
„Esu tikras, kad paslaugos tikrai nepabrangs. Lietuvoje prieš 7 metus buvo numatyta pareiga kaupti abonentų, kurie pasirašo sutartis, duomenis. Taigi, mes žinome, kad paslaugos tada ne brango, bet atpigo“, – teigė M. Skritulskas.
Tačiau operatoriai skaičiuoja, kad jų išlaidos augtų 9 milijonais eurų. Policija mano, kad tai -menkniekis prieš sukčių keliamą žalą žmonėms.
„Šiemet per 9 mėnesius sukčių išviliota pinigų suma yra 15 milijonų eurų. Pernai buvo daugiau nei 16 milijonų. Taigi, tikrai sumos yra įspūdingos ir, manau, tai tikrai yra didesnė žala visuomenei negu ta žala, kurią, galimai, galėtų patirti operatoriai“, – teigė R. Matonis.
Ryšio operatoriai tvirtina, kad toks metodas kovoti su sukčiais – neveiks, esą jie ras kitų būdų išvilioti pinigus.
„Tai gali paskatinti kitas nusikalstamas veikas, pavyzdžiui, SIM kortelių įvežimas iš kitų šalių, galbūt net prekyba jau registruotomis kortelėmis. Na, sukčiai visada ras kaip apeiti sistemą“, – tikino A. Buitkutė.
Gali kilti nepatogumų užsieniečiams
Tiesa, bėdų gali kilti užsieniečiams ar karo pabėgėliams Lietuvoje, nes išankstinio mokėjimo kortelės įeina į bazinį pirmosios pagalbos paketą. „Raudonasis kryžius“ kortelių pakeisti abonentais negali, nes tai – per brangu.
„Mes galime turėti ir 100 pabėgėlių, ir 70 tūkstančių, ką turėjome Ukrainos karo pradžioje. Tiesiog, kaštai – dideli ir tai reiškia, kad mes turime iš anksto nusipirkti kažkiek abonentų, bet mes nežinojome, kokio to skaičiaus reikia ir kokio jo reikės, tad negalime greitai reaguoti, o krizių metu reikia reaguoti greitai“, – aiškino „Raudonojo kryžiaus“ atstovė Laura Lesauskaitė.
Dėl SIM kortelių pataisų dar turės apsispręsti Seimas. Prieš šešerius metus valstiečių Vyriausybė tam nepritarė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
