Sausį į valdžią Graikijoje atėjus „Syrizos“ partijai, rinkėjai dėl tokio savo sprendimo buvo apimti nemenkos euforijos. Visi kalbėjo apie taupymui besipriešinsiančią partiją, sugebėsiančią visiems laikams atsikratyti „šalies ūkio recesiją lėmusios politikos“. Europos politikai į visa tai žiūrėjo su siaubu. Iš siaubo drebėjo ir finansų rinkos, skelbia „The Guardian“.
Panašu, kad, belaukiant pirmalaikių rinkimų, euforijos neliko nė kvapo. Alexis Tsipras ir šį kartą laimėjo, tačiau rinkėjų aktyvumas buvo menkas, o nuotaikos gana slogios. Finansų rinkos daugiau nebesibaimina, kad „Syriza“ ir toliau priešintis lėšų karpymui ar pradės klibinti bendros Europos valiutos sąjungos pamatus.
Realybė tokia, kad rinkoms nerimauti dėl Graikijos nėra pagrindo, bent jau kol kas. A. Tsipras gana greitai po pergalės sausį suprato, kad prieš rinkimus žarstytų pažadų ištesėti jam nepavyks: turima omenyje pažadai apie galą taupymui, ekonomikos atsigavimą ir saugumą euro zonoje.
Jam pavyko įgyvendinti vos vieną tikslą iš trijų – išsaugoti eurą, tačiau už tai teko itin brangiai sumokėti.
Nauja dozė defliacinių priemonių, numatytų naujame 86 mlrd. eurų šalies ekonomikos gelbėjimo plane, dėl kurio sutarta liepą – įrodymas, kad A. Tsipras buvo priverstas pasiduoti kreditorių spaudimui.
Situacija tikrai nepavydėtina. Nuo 2009 metų Graikijos ekonomika susitraukė net 29 proc. – baisiausia, kad procesas vyksta ir toliau. Nepaisant to, Atėnai ir toliau priklauso euro zonai, kuri nukentėjo, bet nesubyrėjo. Visos rinkimuose dalyvavusios partijos žadėjo tęsti darbus su ekonomikos gelbėjimo programa, dėl kurios A. Tsipras sutarė šią vasarą.
Kad ten bebūtų, pirmalaikiai rinkimai turės savų padarinių. „Syriza“ pasirodė pakankamai gerai, jai pavyks suburti dirbti galinčią koaliciją ir tuo pačiu išvengti dar vienų rinkimų, kurie neabejotinai apsunkintų Atėnų pastangų vaduojantis iš krizės vertinimą, kuris buvo parengtas iki šių metų pabaigos.
A. Tsipras įsitikinęs, kad teigiama ataskaita padėtų užsitikrinti, kad Europos skirti pinigai bus panaudoti trapiai Graikijos bankų sistemos rekapitalizacijai, paskatins Europos centrinį banką pirkti Graikijos obligacijas ir taip paklos pamatus kovai su skola.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) teigimu, mažai tikėtina, kad Graikijai pavyks pasiekti visiško ekonomikos atsigavimo išvengus pastebimo skolos naštos sumažinimo. TVF taip pat pabrėžia, kad 86 mlrd. eurų paramos paketas situacijos radikaliai nepakeis, jeigu Europa Atėnams nepasiūlys palankesnių terminų.
Pelnęs rinkėjų pasitikėjimą, A. Tsipras ims daryti dar didesnį spaudimą dėl skolos mažinimo. Jis tikisi, kad Graikijai gali pavykti atgauti bent dalį to, ką prarado per pastaruosius šešerius metus. A. Tsipras teigia, kad švelnesnės taupymo priemonės tokį procesą paspartintų, tačiau mažai tikėtina, kad tokiai minčiai pritars Europos Komisija, Europos centrinis bankas ar Vokietija.
Reitingų agentūra S&P vis dar nerimauja dėl Graikijos ekonomikos perspektyvų ir pabrėžia, kad dar neaišku, ar Graikija sėkmingai paseks Airijos, Portugalijos ir Ispanijos pavyzdžiui pritraukiant investicijas iš užsienio.
S&P skelbia, kad skolų naštos palengvinimas galbūt ir pasitarnautų Atėnams, tačiau priduria, kad toks sprendimas būtų itin sudėtingas ir politiškai brangus visoms Europos valstybėms.
„Dėl vieno dalyko mes neabejojame. Jeigu Graikijos pozicija bendros valiutos sąjungoje nesulauks didesnio pasitikėjimo, kurį lydėtų veiksminga ekonomikos augimo skatinimo politiką ir užimtumo didinimas, tikimybė, kad Atėnams nepasiseks išlieka, tokia pati kaip ir sėkmės“, – sako S&P kreditų analitikas Frankas Gillis.
Didžiausias pavojus tas, kad taupymo priemonės greičiausiai švelninamos nebus, o skolos mažinimas nebus toks dosnus, kaip kad norėtų A. Tsipras.
Siekiant įgyvendinti dabartiniame ekonomikos gelbėjimo plane iškeltus optimistinio ūkio augimo ir biudžeto deficito mažinimo tikslus, Graikijai būtinas stiprus ir greitai atsigavimas. Panašu, kad taip neįvyks, tad spaudimas dar griežčiau taupyti tik intensyvės.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Graikija ir vėl gali atsidurti viso pasaulio antraštėse – ir ne dėl gerų pasiekimų. Pasigirs kalbų apie dar vieno ekonomikos gelbėjimo plano poreikį ir galimą Graikijos bankrotą, jeigu jis nebus suteiktas.
Rinkimai baigėsi, o ekonomikos krizė – ne.
