Siūlo ramybę

Šaumanų sodyba įsikūrusi Molėtų rajone, Suginčių seniūnijoje, prie Želvos ežero. Iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, kad sukdamas keliukais automobiliu važiuoji į miško gilumą, tačiau netrukus jau girdėti sodybą sergstinčių šunų lojimas, o mus pasitinka ir jos šeimininkai – Greta ir Algirdas.

Pasakodama, kodėl jauna šeima pasirinko gyvenimą atokiau nuo miesto ir šurmulio, Greta pradeda nuo to, kad anksčiau jiedu gyvenę Vilniuje, vėliau kėlę sparnus į Norvegiją, tačiau pradėjus svarstyti apie grįžimą į Lietuvą jau tiksliai žinoję, jog į sostinę nebegrįš, nes nori kitokio gyvenimo.

„Norisi daugiau gamtos ir visai kitokio gyvenimo.

Jau žinojome, kad norime grįžti būtent į šią sodybą, ne kažkur kitur, nes čia mums visada būdavo rojaus kampelis“, – pasakoja Greta ir priduria, kad ši sodyba jau gerus 20 metų priklausė jos vyro Algirdo artimiesiems.

Pora ieškantiems ramybės ir norintiems pabūti gamtoje ir tyloje sodyboje nuomoja namelį su pirtimi pavadinimu „Pirtelė dviems“. Kai lankėmės, čia kaip tik buvo apsistojusi svečių pora.

„Mes veikiame ir vasarą, priimame du žmones. Jie gali būti su keturkojais, su mokyklinio amžiaus vaikais, bet jokiu būdu nepriimame kompanijų.

Čia yra ramybė, nėra jokio šurmulio, čiulba paukščiai. Už vos 10 minučių pėsčiomis yra Želvų ežeras, o kitoje jo pusėje ir etnokosmologijos muziejus. Jeigu gera žiema, ten galima eiti per ledą, o kas ir šiaip mėgsta pasivaikščioti, eiti aplink ežerą yra 12 km. Svečiai gali plaukioti su valtimi ežere, yra dviračiai, o vakare – ir pirtis su kubilu“, – užsiėmimus vardija šeimininkė, tačiau pripažįsta, kad daugiau sodyba mėgiama tokių svečių, kurie pasiėmę knygą patogiai įsitaiso terasoje ir paprasčiausiai ilsisi.

Kol žvalgomės aplink, Greta teigia, kad svečių trūkumu skųstis jie tikrai negalintys. Paskutinius kelerius metus lankytojų, anot jos, nemažai, o nuo birželio vidurio iki pat rugsėjo dažniausiai visos nakvynės, taip pat ir darbo dienomis, būna rezervuotos.

„Karantino metu buvo tokių, kurie buvo rezervavę nakvynę, bet jos atsisakė, o buvo ir tokių, kurie norėjo pabėgti iš savo vieno kambario buto ir pabūti gamtoje“, – sako ji.

Nakvynė sodyboje kainuoja 75-85 Eur, priklausomai nuo sezono. Norintiems džiaugtis pirties pramogomis jos kainuos papildomai – dar 15 Eur.

Gyventojai – Kapitonas Žilabarzdis ir Gilė

Sodyboje pora turi ir ūkį. Čia tik atvykus lankytojų akį patraukia prie aptvaro vaikštinėjančios smalsios alpakos.

Greta sako apie šiuos gyvūnus svajojusi jau seniai, tačiau imtis idėjos paskatino vieni apsistoję klientai.

„Kartą pas mus lankėsi vieni svečiai, jie buvo veterinarijos studentai iš Kauno ir užsiminė, kad čia mums reikėtų alpakų. Jie mums atsiuntė daugiau informacijos, mes pasiskaitėme ir susigundėme“, – glostydama vieną jų sako Greta.

Didesniosios vardas – Gilė, mažylis – Kapitonas Žilabarzdis.

„Jis yra jos sūnėnas. Iš pradžių buvo dar ir Vanilė, Gilės sesė, tačiau kai ji atsivedė Kapitoną, ją užpuolė bakterijos ir ji mus paliko. Mažąjį mes išmaitinome iš „soskės“, bet jis išgyveno. Dabar ir Gilė laukiasi, rugpjūčio viduryje turi atsivesti mažylį“, – su džiaugsmu sako Greta.

Ji mus vedasi ir prieš vištų aptvaro ir sako besidžiaugianti, kad jos pradėjo dėti kiaušinius.

„Mes esame žmonės ne iš kaimo, tokie maži džiaugsmai mums labai malonūs“, – priduria ji.
„Ar norite nueiti ir prie avių?“, – nuskamba klausimas. Pasirodo, kad alpakos, vištos ir keletas sodybą saugančių šunų, dar ne visas poros ūkis.

„Įsigijome daugiau žemės, tada galvojome, ką su ja daryti. Ten dabar auginame avis, turime riešutyną, auga vaistažolės“, – pasivedusi kiek toliau sako ji ir patikslina, kad avis augina mėsai bei vilnai.

Paklausus, ar pora nesigaili palikusi Norvegiją ir negrįžusi gyventi į Vilnių, kur gyveno prieš tai, Greta juokiasi ir sako, kad nėra nė tokių minčių.

„Čia yra puiku. Vienintelis dalykas, kurio pasiilgstame, tai žvejybos jūroje nuo fjordų, nes gyvenome netoliese ir mėgdavome užmesti meškerę“, – priduria.

Siunčia gaminius į pasaulį

Galiausiai, sodybos priežiūra, gyvūnų auginimas bei pirtelės nuoma – ne vieninteliai poros užsiėmimai ir verslai.

Jie užsiimantys ir dirbiniais iš medžio ir turintys nedideles dirbtuvėles, kurios vadinasi „Labanoras Crafts“.

„Čia mes darome visokius dalykus, turime darbų pasidalijimą.

Programuoja ir piešia Algirdas, vėliau produktą gamina su staklėmis, jis yra išfrezuojamas, o aš šlifuoju, vaškuoju, dažau. Algirdas paskui, jei reikia, dar pritvirtina mechanizmus.

Daugiausia mes gaminame kabyklas. Iš įdomesnių – vardinės šunims skirtos kabyklos, darome įvairias kabyklas su vardais, o jos dažniausiai keliauja į užsienį“, – nusivedusi į dirbtuves jau pagamintus dirbinius rodo Greta.

Taip pat pora iš medžio gamina įvairiausius raktų pakabukus, knygų skirtukus, o jais prekiauja „Vagos“ knygynuose, per „Etsy“ platformą.

„Mums čia ir malonumas, ir darbas. Paskutiniu metu šios veiklos mastai auga, bet pagal siuntų kiekį į užsienį, šiaip Lietuvos verslams yra geras metas. Procentaliai nuo kovo mėnesio užsakymų ir siuntų skaičius išaugo“, – atvirai sako ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (162)