„Buvome emigravę“, – iškart mums atvykus į vyro ūkį netoli Elektrėnų atsisėdęs sako jis.
„2004 m. išvažiavome pasisemti idėjų, pažiūrėti pasaulio, kol jauni. Anglijoje dirbau žemės ūkio sektoriuje trejus metus.
2008 m. grįžome į Lietuvą, vedžiau, bet atėjo krizė. Lietuvoje darbų sumažėjo, vėl išvykome, tik šįkart į Daniją.
Kelis sezonus dirbome prie eglučių kirtimo, vėliau susiradau kitą darbą. 2018-ųjų kovą grįžome“, – trumpai prabėgdamas faktais aiškina Donatas.
Paskutinis Danijoje vyro dirbtas darbas buvo žemės ūkyje, atsimena jis. Kaip sako, vienam ūkininkui priklausė 1,6 tūkst. ha žemės, taip pat buvę ir gyvulių, o jis padėdavęs viską prižiūrėti.
Donatas sako, kad į Lietuvą grįžo, nes ji visada buvo jo mintyse.
„Visur gerai, kur mūsų nėra. Bet namai ir lieka namais.
Užsienyje į tave žiūri, kaip į darbo jėgą, o norint ten likti, reikia gerai suprasti jų kultūrą, gerai mokėti kalbą, o ją išmokti ten ne taip lengva“, – sako jis.
Kad grįš namo ir visam laikui – Donatas sako žinojęs. Dar 2009 m. jis įsigijo nedidelį ūkį Lietuvoje, tada jo valdos dar siekė 50 ha.
„Grįždavau vis per atostogas, pasidarydavau darbus, bet 2017 m. gavau pasiūlymą išsinuomoti didesnius žemės plotus. Pakalbėjome su žmona, nusprendėme visam laikui grįžti čia“, – sako jis.
„Reikia suprasti, kad užsienyje vardan pinigų tu palieki visą savo sveikatą. Kol jaunas, atrodo, kad pinigus gerai uždirbti, bet ateityje viskas atsiliepia sveikatoje“, – sako ūkininkas.
Šiandien Donatas jau esąs pats sau šeimininkas.
„Dabar turime 150 ha žemės ir dar nuomojamės. Bendrai „dirbame“ apie 350 ha“, – skaičiuoja jis ir neslepia, kad verslas neapsieina ir be paskolų, kurios gali būti labai rizikingos.
„Bet turiu tokią nuostatą, kad žmogus niekada nenustos valgyti, kad ir kokia krizė ateis.
Žinoma, gali neužauginti derliaus, bet tada mokėsime ne mes, o vis tiek vartotojas. Nes jei užauginsime mažiau, automatiškai pakils kaina rinkoje ir valgyt vis tiek reikės“, – atvirai sako jis ir tikina, kad kol kas pats nesiskundžiantis.
„Tegu skundžiasi tiems, kuriems reikia, aš ramiai žiūriu į gyvenimą“, – šypsosi jis.
Vyras šiandien augina keturias kultūras: žieminius kviečius, miežius, rapsus, avižas.
„Dar neatmetu galimybės pabandyti kukurūzus“, – tikslina Donatas ir priduria, kad visi grūdai iškeliauja į didžiąsias įmones, tokias, kaip „Kauno grūdai“, „Malsena“, „Linas agro“.
Tiesa, jie su žmona neseniai įsigiję ir keletą gyvulių – turi 20 mėsinių galvijų.
„Šiais laikais labai sunku rasti žmonių, kurie norėtų melžti karves, reikia įrangos ir panašiai“, – teigia vyras.
Prakalbęs apie pastaruoju metu kilusias kainas, ūkininkas imasi už galvos. Sako, kad trąšų kainos kilo išties smarkiai, tačiau niekur nedingsi, vis tiek daliai laukų teks jas pirkti, o kitą dalį tręš organika iš paukštyno.
„Bet net ir tas brango. Pernai mėšlą pirkome po 6 Eur už toną, o šiai dienai – 25 Eur“, – teigia jis.
Kainoms didėjant, ūkininkas sako, kad tolimesnė ūkio plėtra priklausys nuo situacijos.
„Pagal turimą techniką galėčiau plėstis iki 400 ha, bet priklauso ir nuo to, kurioje vietoje būtų žemė. Jei čia šalia, kodėl gi ne, bet jei toliau – jau reiktų skaičiuoti, ar verta.
Išaugo degalų kainos, nors, žinoma, neslepiu, pakilo ir grūdų kainos, bet čia kiekvienais metais yra loterija“, – sako Donatas.
Jo ūkyje šiai dienai, be paties ūkininko, dirba du nuolatiniai darbuotojai.
„Nebūtų tokios akmenuotos žemės, užtektų ir vieno darbuotojo“, – priduria jis.
Vyras sako Daniją dažnai prisimenantis, tačiau džiaugiasi, kad grįžo į Lietuvą.
„Pagalvoju, kaip ten sekasi likusiems lietuviams, su kuriais dirbau.
Žmona yra sakiusi, kad reikėjo likti Danijoje, nes čia – paskolos ūkiui, lizingai, o ten būtume ramiai gyvenę. Dalykas tas, kad vaikai mane mažai mato, darbymetis vis.
Bet visą laiką samdomame darbe yra lengviau, nes atėjai, baigėsi darbas, išėjai namo, o čia reikalų – milijonai“, – juokiasi Donatas.
