Įskundė buvę vadovai
Šią savaitę Šiaulių apygardos teismas atvertė baudžiamąją bylą, kurioje AB „Griego Klaipėda“ kaltinama aštuonerius metus teršusi Kuršių marias, leisdama nuotekas, kurios, kaip teigiama, normatyvus viršijo daugiau kaip šimtą kartų.
Kaltinimai pareikšti kartono gamybos įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir keturiolikai esamų bei buvusių įmonės darbuotojų, įskaitant pagrindinį „Grigeo“ grupės akcininką Gintautą Pangonį bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovą Tomą Eikiną.
Klaipėdos apylinkės prokuratūra baudžiamąją bylą teismui perdavė šių metų sausį. Kaltinimai joje pareikšti dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų. G. Pangonis, T. Eikinas ir dar trys ankstesni „Grigeo Klaipėdos“ vadovai kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nuolat pažeidinėjo aplinkos apsaugos taisykles bei klastojo dokumentus. Už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki septynerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gali būti apribota veikla, įmonė gali būti likviduota, jai gali grėsti iki 5 mln. eurų bauda. Byloje taip pat pareikštas ir civilinis ieškinys atlyginti gamtai padarytą žalą, jos dydis siekia 48 mln. eurų.
Pabrėžiama, kad G. Pangoniui inkriminuojamos padarytos galimai nusikalstamos veikos apima laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 iki 2020 m. vasario 23 d., todėl pripažinus kaltu jis galimai atsakytų už visą gamtai padarytą žalą.
Paklaustas, kaip taip atsitiko, kad jis yra patekęs į tokią nemalonią situaciją, jam inkriminuojami labai rimti kaltinimai, G. Pangonis „Delfi Interviu“ tvirtino, kad atsakomybės nesikrato, tačiau esą nė nežinojo, jog Kuršių marias „Grigeo Klaipėda“ teršė aštuonerius metus.
„Atsakomybės aš ir šiandien nenusiimu nuo savęs, taip, iš tikrųjų turėjome situaciją ir turbūt puikiai suprantate, kad kitose „Grigeo“ įmonėse nieko panašaus nebuvo, nors po šio įvykio buvome tikrinami visur. Tai nėra ta tokia politika, kad leisti į marias, ar į šalia tekančią Nerį nevalytas nuotekas ir panašiai. Ten įvyko taip, kad buvo vadovai pagauti sukčiaujantys – gamybos direktorius ir generalinis direktorius, kurie buvo atleisti. Jiems buvo keliama baudžiamoji byla. Matyt, bijodami, kad dar bus rasta ir kitokių dalykų, jie nuėjo į prokuratūrą ir tiesiog parodė tuos dalykus, kol naujai paskirti vadovai nespėjo sužiūrėti. Ir ta situacija iškilo į viešumą. Tokie dalykai įmonių grupėje nė vienoje nėra toleruojami“, – pabrėžė G. Pangonis.
„Grigeo Klaipėda“ naudos negavo
Tačiau abejojama, ar tokie dalykai galėjo vykti be vadovaujančio asmens pritarimo, tyrėjai taip pat akcentavo, kad net išsiaiškinti būtų buvę sunku, jei nebūtų buvusios vidinės įmonės informacijos apie nelegalų vamzdį, kuriuo nevalytos nuotekos ir buvo leidžiamos į Kuršių marias. G. Pangonis dar kartą patvirtino, kad apie taršą tikrai nežinojo, nes jos nebūtų leidęs ir toleravęs.
„Nežinojau. Kada jūs paskutinį kartą maudėtės mariose? Aš pastoviai maudausi, seniai, dar prieš įsigyjant fabriką, ir iki dabar maudausi. Paskutinį kartą mariose maudžiausi rugpjūčio mėnesį. Tai jei aš žinojau, kad taip vyksta, kad tokie dalykai dedasi, jūs galvojate, kad aš su šeima būčiau lindęs į marias. Kaip tai atrodo. Jei įmonėje vyksta neteisingi dalykai, vyksta sukčiavimai ir vienas iš tų vadovų buvo du kartus teistas ir teistumas buvo dar neišnykęs, o mes apie tai irgi nežinojome. Jei į fabriką aš nuvažiuoju vieną kartą per mėnesį, tai ar aš galiu žinoti apie viską, ar galima suvaldyti. Manau, kad yra atskirta įstatymais valdybos darbas ir atsakomybė yra tiesioginių vadovų“, – akcentavo G. Pangonis.
Jis tvirtino, jog įmonė jokios naudos dėl to nelegalaus vamzdžio negavo, nors ir skelbiama, kad jai per metus tokiu būdu pavykdavo sutaupyti 1,5 mln. eurų.
„Įmonė nesutaupė jokių pusantro milijono eurų. Jei vienoje pusėje daromas nusikaltimas, tai ir kitoje pusėje. Ir požiūris visiškai kitoks buvo, ir visiškai toks požiūris grupėje ir kitų vadovų nėra toleruojamas. Šita vieta išėjo taip, kad nusikalstama veikla vykdoma ir dar šalia to ir nusikalstama gamtai. Tokie dalykai nėra pas mus toleruojami“, – pabrėžė G. Pangonis.
Todėl paklaustas, ar ne visi 14 fizinių asmenų, kuriems yra pareikšti kaltinimai vadinamojoje Kuršių marių taršos byloje, turėtų būti kaltinamaisiais, laidos pašnekovas atsakė teigiamai.
„Turėtų būti tie du, kurių nėra. Jie net nepatraukti ir net nežinau, kodėl. Jie turi tam tikrą imunitetą, jie atleisti, kurie septynis metus dirbo ir tai darė. Imunitetas dėl to, kad teikė informaciją. Jie buvo atleisti, išėjo, jiems už kitus veiksmus buvo iškelta byla, jie nuėjo į prokuratūrą, paskundė ir gavo pranešėjo statusą. Tai kaip susidorojimas. Kitas vadovas, kuris buvo paskirtas, finansų direktorius, kuris laikinai buvo paskirtas eiti pareigas, kuris laikinai buvo, kad surastų vadovą, nes situacija įmonėje buvo tikrai bloga, kaltinamas“, – stebėjosi G. Pangonis.
Jis teigė, jog nė nežinojo, jog tie du asmenys, kurie buvo atleisti iš „Grigeo Klaipėda“ vadovų įmonė paskundė prokuratūrai. „Jie buvo atleisti 2019 metų gegužės pabaigoje, o po pusmečio visa tai įvyko. Taip, tai nepaneigia fakto, kad vamzdis buvo ir tekėjo nuotekos, kurios neturėjo tekėti. Mes atliko vidinį tyrimą, sužiūrėjome ir atsakomybes matėme, kas, kodėl, kaip buvo padaryta, viskas buvo ištirta, bet po to, kai viskas išaiškėjo. Dabartinis direktorius Tomas net tedirbo turbūt tik kelias savaites“, – aiškino verslininkas.
Atlygins tai, ką nustatys teismas
Nustatyta, jog neteisėtų vamzdžiu nevalytos nuotekos iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias buvo leidžiamos aštuonerius metus. Todėl paskaičiuota gamtai padaryta žala siekia 48 mln. eurų. Tačiau įmonė derasi su valstybe, siekia įsipareigoti parengti aplinkos atkūrimo planą, įgyvendinti priemonių už 46 mln. eurų, o 2 mln. eurų atlyginti.
„Mes atsakomybės nuo savęs nenusiimame, įvardijame, kaip vyko ir toje vietoje imamės priemonių, kad ateityje tokie dalykai nepasikartotų. Jau dabar praėjo 2 metai ir 9 mėnesiai, kai viskas įvyko, bet Klaipėdoje tai niekas nepasikeitė. Ir kvapai ir kiti dalykai, kuo buvo kaltinama „Grigeo“. Ar Kuršių marių tarša sumažėjo? Nesumažėjo ji. Tai įvyko praeityje, jei žiūrėsime atsakomybes, tai yra valdybos atsakomybė ir yra vadovų. Aš buvau tik valdybos pirmininkas, joks tiesioginis vadovas, tai turėtume suprasti, kad įstatymais atskirta.
Džiaugiamės, kad prasidėjo teismas ir teisme bus atsakyta į tuos klausimus, ar 48 mln. ar mažiau. Vieni tarptautiniai ekspertai, kuriuos mes pasamdėme, kiti yra Lietuvos ekspertai, kuriuos samdė prokuratūra, žala nenustatyta. Labai džiaugiamės tuo, kad prasidėjo teismas ir teisme bus išaiškinta, nes turės būti paskaičiuota, kokia ta žala padaryta“, – dėstė G. Pangonis.
Jis tvirtino, kad šiandien tikrai neginčija įvardyto žalos dydžio, nes jį įvertinti turi būtent teismas.
„Visa tai sudėstys ir pasižiūrės, dabar net neturime kur ginčyti to skaičiaus. Mes teikiame pirmenybę atkūrimo priemonėms ir tai stengiamės padaryti, kad tie teršalai, kurie buvo išmesti į Kuršių marias – fosforas, azotas, kad jie būtų išimti iš marių, kad situacija pagerėtų. Ir įstatymuose numatyta, kad pirmiausia ne į biudžetą turi būti sumokėti pinigai, o turi būti atkurta padaryta žala gamtai.
Tai gal mes nekalbėkime dabar apie 46 ar 48 mln. eurų, kas paskaičiuota, nes nežinau. Teismas pažiūrės, suskaičiuos ir teisme bus nustatyta, kokia buvo padaryta žala, kokios atstatymo priemonės turėtų būti, kokia turėtų būti bauda. Aš šiandien nelįsčiau į tuos skaičiukus, tai teismo medžiaga.
Jau dabar nemažai esame padarę – ir sausų nendrių pjovime, ir sutartis yra su Klaipėdos savivaldybe dėl lietaus nuotekų įrengimų.. Jei kalbame apie tai, kas įvyko – tai, taip, įvyko, mes tai pripažįstame, prisiimame atsakomybę, bet kas toliau. Šiandien virš 50 vamzdžių yra į miestą ir iš miesto taip pat atiteka lietus ir visa kita be valymo įrengimų, tai ką marios švaresnės nuo to. Tai reikia imtis priemonių. Ką teismas suskaičiuos, tą mes ir atlyginsime“, – pabrėžė G. Pangonis.
Jis tvirtino, jog bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovai buvo susitikę su Aplinkos apsaugos agentūros ir Aplinkos apsaugos departamento atstovais, sudaryta darbo grupė, kad būtų atsakyta į visus klausimus.
„Pritraukti ir mokslininkai, yra paskaičiavimai, yra visa kita. Taip, mes siekiame taikos sutarties ir siekiame, kad tai, kas buvo padaryta neteisėtai, būtų išimta iš aplinkos ir tikrai norime, kad gamta būtų švaresnė, nes mums čia gyvenant ne tas pats. Sakykime, kas toliau vyksta, nes gali nutikti ir toliau 50 tokių kaip „Grigeo“ atvejų, tai turime padaryti viską, kad tokie dalykai nenutiktų. Mes savo išvadas pasidarėme.
Mums iš tikro tai buvo šokas, kas įvyko, buvo peržiūrėtos visos procedūros visoje įmonių grupėje. Visur buvo peržiūrėta, kad matytų ne tik viena dalis, kad nebūtų uždarų ciklų, kad būtų matoma, kad būtų auditas, kad neįvyktų, kad nesigautų kažkokia uždara grupė, kuri gali kažkokį nusikaltimą padaryti. Tai visi tie dalykai buvo padaryti, jie peržiūrėti, audituojami ir žiūrima. Taip, iš tikro tai yra tam tikras smūgis mums ir visai grupei. Ir mums tikrai svarbi reputacija. Nė vienoje grupės įmonėje nieko panašaus nėra, tai čia pradžia yra visiškai nuo kito, nuo tų žmonių, kurie buvo paskirti, kurie jau turėjo teistumą, apie kuriuos mes nežinojome“, – reziumavo G. Pangonis.
