Ši suma susidaro paskaičiavus lėšas, kurias Vokietija sutaupė sumažėjus palūkanų įmokoms už vyriausybės skolas. „Sutaupytos lėšos lenkia krizės išlaidas – net jeigu Graikija būtų paskelbusi finansinių įsipareigojimų nevykdymą dėl visų savo įsiskolinimų, – nurodo savo ataskaitoje privatus Leibnico ekonominių tyrimų institutas. – Vokietija aiškiai gavo naudos iš Graikijos krizės“.
Su suirute susidūrę investuotojai paprastai ieško, kur saugiau gali investuoti savo lėšas, todėl itin stipri eksporto srityje Vokietija iš tokios situacijos, susidariusios krizės metu, „gavo neproporcingai daug pelno“.
„Kaskart, kai finansinės rinkos pastaraisiais metais susidurdavo su neigiamomis naujienomis iš Graikijos, smuko Vokietijos obligacijų palūkanų normos, o kaskart, kai pasirodydavo gerų naujienų – rodiklis kilo“, – nurodoma dokumente.
Apskaičiuoti 100 mlrd. eurų, kuriuos Vokietija sutaupė nuo 2010 metų, siekia 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
