Prie bankomatų, kurie išduoda tik ribotą skaičių grynųjų, nuolat driekiasi eilės, o pensininkai tvirtina gaudantys tik dalį jiems priklausančios pensijos. Panašu, kad greito ir neskausmingo problemos sprendimo būdo rasti nepavyks, todėl dalis graikų finansinės ir moralinės paramos prašo iš užsienyje gyvenančių tautiečių, rašo BBC.
Dauguma su gimtine artimais saitais susijusių svečiose šalyse gyvenančių ir dirbančių graikų ieško pačių įvairiausių būdų, kaip padėti tėvynėje likusiems giminaičiams ir draugams: pradedant būsto paskolų įmokų padengimu ir baigiant grynaisiais.
„Labai daug užsienyje gyvenančių ir dirbančių graikų padeda gimtinėje likusiems artimiesiems. Jie stengiasi kuo dažniau grįžti namo ir šeimoms parvežti grynųjų“, – teigia Čikagoje esančio Nacionalinio Graikijos muziejaus kultūros reikalų departamento vadovė Connie Mourtoupalas.
Finansinė parama ir ne mažiau svarbus moralinis palaikymas
„Kai kurie užsienyje gyvenantys graikai savo antruosius namus ar turimą žemę perleidžia giminaičiams – įprastai už tokį turtą nereikia mokėti jokių paskolų“, – teigia Australijos graikų tarybos, esančios Melburne, vicepirmininkas Peteris Jasonidesas.
„Dažniausiai tai tėvų palikimas, kurį užsienyje gyvenantys graikai perleidžia giminaičiams, kad šie turėtų bent šiek tiek žemės“, – sako jis. Graikijoje likę artimieji nebeturi darbo ir nebegali sau leisti stogo virš galvos. Svarbu ir tai, kad žemė gali būti naudojama daržininkystei ir sodininkystei, taip sumažinant išlaidas maistui.
Net ir gana seniai iš Graikijos išvykę ir užsienyje įsitvirtinę graikai jaučia pareigą padėti savo šaliai ir ten gyvenantiems artimiems žmonėms, tvirtina P. Jasonidesas.
„Šie ryšiai akivaizdūs ne tik kalbant apie pirmąją kartą, bet ir apie antrąją, trečiąją ir net ketvirtąją užsienyje gyvenančių graikų kartą“, – tvirtina P. Jasonidedas. Graikų ortodoksų bažnyčiose užsienyje taip pat per pamaldas neretai skaitomi pamokslai, kuriuose daug dėmesio skiriama Graikijai. P. Jasonidesas ir jo dukra – ketvirtosios kartos Australijos graikė – mažiausiai kartą per metus ryžtasi 21 valandą trunkančiam skrydžiui į Graikiją.
31 metų Stefanos Livosas – Londone gyvenantis rašytojas ir studijų koordinatorius, teigia, kad savo šeimai mokėti būsto paskolą padeda jau ketverius metus – nuo pat tada, kai išvyko iš Graikijos Zakinto salos.
„Nors fiziškai ten manęs ir nėra, širdimi visada esu su savo šeima ir draugais“, – teigia S. Livosas, kuris kiekvieną dieną internetu bendrauja su Graikijoje likusiais artimaisiais,
Norėdamas palaikyti krizės krečiamoje šalyje likusius giminaičius ir bičiulius, S. Livosas jiems pasakoja, ką apie Graikiją kalba užsienyje. Tokių galimybių mažose salose gyvenantys graikai dažnai paprasčiausiai neturi. „Kalbu su šeima ir draugais, stengiuosi juos raminti, suteikiu informacijos, kurios jiems trūksta“, – sako Londone jau daugiau nei ketverius metus gyvenantis graikas.
44 metų viešbučio Perkidoje darbuotoja Georgia Lachanidou, gimusi Velse, teigia, kad dauguma graikų, įskaitant jos draugus ir kolegas, yra priversti palikti namus ir išvykti dirbti į užsienį. „Pinigų trūkumas skiria ir skaldo daug graikų šeimų“, – teigia moteris.
Nepaisant to, kad ir kokia sudėtinga situacija bebūtų, tikrai ne visi pasirengę priimti pagalbą ar įsiklausyti į vertingus patarimus.
„Kalbant apie mano artimuosius, jie arba pernelyg išdidūs priimti pagalbą arba jos jiems paprasčiausiai nereikia, tad nenoriu jų įžeisti“, – pripažįsta C. Mourtoupalas.
Artimiesiems atsisakius pagalbos, C. Mourtoupalas rado kitą būdą, kaip padėti Graikijos žmonėms. Ji skiria pinigų vietos organizacijoms, dirbančioms su vaikais ir kitomis socialiai pažeidžiamomis grupėmis.
Solidarumas ir Graikijos įvaizdžio užsienyje gerinimas
Nekalbant apie finansinę paramą Graikijoje likusiems artimiesiems, dauguma užsienyje gyvenančių graikų teigia jaučiantys pareigą gerinti šalies įvaizdį. Jie stengiasi užsieniečiams atskleisti asmeninę krizės pusę ir paneigti neigiamus apie graikus susidarytus stereotipus.
C. Mourtoupalas neseniai Čikagoje surengė parodą, kurioje buvo eksponuojama, kaip gatvės menininkai Atėnuose reaguoja į krizę – muziejuje buvo eksponuojamos profesionalių fotografų darytos nuotraukos iš Graikijos sostinės gatvių.
„Norėjome parodyti, kaip paprasti graikai reaguoja į dabartinius įvykius, pademonstruoti visą jų jausmų amplitudę“, – teigia parodos kuratorė. Paroda, kuri truks iki spalio, jau sulaukė didelio amerikiečių, kurių su Graikija nesieja jokie ryšiai, susidomėjimo.
Pastaraisiais metais nemažai užsienyje gyvenančių graikų imasi iniciatyvų, skirtų padėti Graikijos ekonomikai. 2012 metais savo veiklą pradėjo pasaulinė organizacija „The Hellenic Initiative“, besirūpinanti Graikijos verslininkais. Ši organizacija pradedantiems verslininkams padeda ne tik finansiškai, bet ir konsultuoja, be to, bendradarbiauja su pelno nesiekiančiomis institucijomis. „The Hellenic Initiative“, prie kurios prisideda vadovai iš „Fortune 500“ bendrovių reitingo, birželį Atėnuose surengė pirmąją mugę, kurios metu pradedančiuosius verslininkus iš Graikijos supažindino su beveik 100 investuotojų iš Jungtinių Valstijų ir Europos.
S. Livosas teigia, kad jo pastangos gerinti Graikijos įvaizdį – aktyvi veikla socialiniame tinkle „Twitter“, kur jis dalijasi informacija apie krizės poveikį paprastiems žmonėms.
„Geriausias dalykas, ką dėl savo šalies gali padaryti užsienyje gyvenantys ir dirbantys graikai, paneigti europiečių apie mus susidarytus stereotipus. Mes nesame tinginiai“, – tvirtina S. Livosas.
