"Reparacijų klausimas neturi materialinio pagrindo, - pareiškė jis pirmadienį Berlyne po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel. - Tai - etikos klausimas, moralės klausimas". "Tai nesusiję nei su krize, nei su dabartine padėtimi euro zonoje", - teigė Graikijos ministrų kabineto vadovas.
A. Merkel savo ruožtu vėl išdėstė oficialią federalinės vyriausybės poziciją: "Teisės požiūriu reparacijų klausimas yra sureguliuotas". Kartu kanclerė pabrėžė, kad Vokietija turi atminti nacionalsocializmo baisumus.
Pastaruoju laikotarpiu Graikijoje vis dažniau keliamas milijardinių karinių reparacijų už nacistų nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais klausimas. Kai kurių šalies parlamentarų manymu, Vokietija turi sumokėti Graikijai 7,1 milijardo dolerių 1938 metų kainomis, t. y. 108 milijardus eurų be palūkanų dabartinėmis kainomis.
Be to, okupantai pagal sutartį, pasirašytą su tuomečiu Graikijos premjeru kolaborantu Georgiju Colakoglu, iš esmės prievarta pasiėmė paskolą auksu ir pinigais iš Graikijos centrinio banko seifų, kuri sudarė 3,5 milijardo dolerių 1938 metų kainomis, t. y. 54 milijardus eurų dabartinėmis kainomis. Tad kompensacijos galėtų viršyti 162 milijardus eurų be palūkanų. Su palūkanomis graikai norėtų gauti iš Vokietijos 600-700 milijardų eurų.
Naujausiais viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, dauguma vokiečių nelaiko graikų reikalavimų teisėtais. Prieš kompensacijų mokėjimą stojo 71 procentas apklaustųjų.
