"Jeigu situacija greitai nebus išspręsta, kils problemų, daugiausiai dėl maisto, - prognozuoja Atėnuose įsikūrusios transporto bendrovės vadovas Yannis Fourtoulakis. - Degalinės nustojo degalus parduoti kreditan, nes yra pačios priverstos grynaisiais mokėti perdirbimo gamykloms už gaunamus degalus". "Tai grandininė reakcija - iš degalinių problema plinta į transporto įmonių ir gamintojų gretas", - aiškina jis.
Tokia jo kasdienybė prieštarauja raminamiems premjero Alexio Tsipro valdomos vyriausybės žodžiams - pareigūnai kalba, kad degalų rinkoje pakanka leisti ekonomikos sraigteliams suktis toliau. "Užtikriname Graikijos gyventojus ir svečius, kad yra pakankamai (produkcijos) rinkoje, o kainos stabilios", - dar trečiadienį teigė ekonomikos ministerijos atstovai.
Tokie vyriausybės tikinimai ir žiauri realybė vis labiau skiriasi, nes stiprėja šalyje taikomų kapitalo kontrolės priemonių poveikis. "Bankai uždaryti, todėl situacija per kelias ateinančias dienas tik blogės - kaupsis vis daugiau problemų, - nurodo analitikų bendrovės "Foundation for Economic and Industrial Research" direktorius Nikos Vettas. - Problemų jau kyla eksportuojančioms ir importuojančioms įmonėms. Kuo greičiau duris atvers bankai prekybai palengvinti, tuo bus geriau".
Graikams kyla ir problemų mokant internetu: pasaulinės mokėjimo sistemos "PayPal" operatoriai blokuoja lėšų pervedimus dėl galiojančios kapitalo kontrolės. Pajamų gaunantiems iš prekybos internetu gyventojams tokios žinios sukėlė rimtą smūgį. "Maždaug 40 proc. mano pajamų gaunamos iš prekybos internetu, nežinau, ką daryti. Negaliu nieko parduoti, nes bijau, kad "PayPal" užblokuos mokėjimus", - baiminasi vienas iš kolekcinių vertybių prekeivių Filippos Englezakis.
Lietuva yra suinteresuota, kad Graikija išliktų euro zonoje – G.Kirkilas
Lietuva pasisako už Graikijos išsaugojimą euro zonoje - tokią šalies poziciją penktadienį suformulavo parlamentiniai Europos reikalų (ERK) ir Užsienio reikalų (URK) komitetai. Ši Lietuvos pozicija bus išsakyta šeštadienį Briuselyje vyksiančiame euro zonos finansų ministrų, o sekmadienį - Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime.
„Mūsų pozicija, mūsų mandatas, kurį mes suteikiame prezidentei, yra toks, kad Lietuva yra suinteresuota, kad Graikija išliktų euro zonoje, tačiau turi būti kuo skubiau priimtas sprendimas“, - po bendro komitetų posėdžio Seime žurnalistams sakė ERK vadovas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
Anot jo, diskusijų metu parlamentarų nuomonės išsiskyrė, todėl dėl Lietuvos pozicijos buvo sprendžiama balsuojant.
„Dėl to punkto, kad Lietuva pasisako už Graikijos išsaugojimą euro zonoje, buvo diskusijos ir balsavome. Absoliuti dauguma balsavo už, o keletas kolegų balsavo prieš“, - teigė G.Kirkilas.
Prieš Graikijos palikimą euro zonoje balsavęs konservatorius Kęstutis Masiulis pareiškė, kad ieškant priimtino sprendimo klaidų daro ir Graikija, ir Europos Sąjungos vadovai.
„Situacija man panaši į narkomanų šeimą, kur sūnus - narkomanas, o jo mama vis organizuoja pinigų, nes tiki, kad jais sūnus grąžins skolas, o ne įsigis eilinę porciją“, - tvirtino K.Masiulis.
Pasak G.Kirkilo, Graikija ES prašo apie 53 mlrd. eurų finansinės pagalbos, apie skolų nurašymą nekalbama.
