G.Nausėda: prabangos mokesčiai – politinė akcija prieš rinkimus

„Pasižiūrėkite į tas sumas, kurias ketinama surinkti, ir atsakote į klausimą. Tai yra politinė akcija, nukreipta į tai, kad daliai rinkėjų šitas sprendimas patiks. Jeigu norima, kad nekilnojamojo turto mokestis vaidintų ne tik parodomąją funkciją, bet leistų efektyviau valdyti turtą, šiuo tikslu neapmokestinamojo turto minimumas turėtų būti ne 1 mln. Lt“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu” sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jo manymu, vadinamasis prabangos mokestis – politinė akcija prieš rinkimus.

Kitąmet Lietuvai pasiskolinti tarptautinėse finansų rinkose bus itin sunku, todėl valdžios siekis, kad biudžeto deficitas kitais metais neviršytų 3 proc. Be to, prognozuojamas šalies ekonomikos augimas 2 proc. „toli gražu nėra gelžbetoninis scenarijus“.

„Labai galimas dalykas, kad, išaiškėjus, jog Finansų ministerijos net ir pakoreguotos prognozės yra pernelyg optimistinės, o tikimybė, kad taip atsitiks, mano akimis, yra daugiau nei 50 proc., teks grįžti prie šių klausimų jau tuomet, kai iki rinkimų liks dar mažiau mėnesių, kai prieš rinkimus fonas bus dar triukšmingesnis. Jau dabar mes galime numatyti, kaip elgsimės, jei valstybės biudžetui pritrūktų 150, 200, o galbūt ir 300 mln. Lt. Kol dar turime laiko, pasižiūrėkime, ką galėtume nukarpyti pačiu kraštutiniu scenarijumi, kokias valdžios išlaidas galėtume dar apkarpyti, nesukeldami katastrofiškų padarinių valstybei“, – sakė G. Nausėda.

Jo manymu, partijų sutarimas kitąmet sumažinti valdžios išlaidas vertintinas palankiai, tačiau kiti sprendimai „nelabai sveikintini“.

„Valdžios išlaidų sumažinimas 4 proc. <...> yra puikus pavyzdys, kaip, net artėjant rinkimams, politinės partijos sugeba surasti kompromisą vietoje to, kad strimgalviais pultų ir padidintų pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Tuo metu aš tiesiog katučių galėjau suploti. Kas atsitiko po to? Pritrūko dalies pinigų, kad būtų galima visiškai atkurti pensijas. Tada prasidėjo improvizacijos iš eigos, kai politikai pradėjo siūlyti, kas kam ant liežuvio. Aišku, daugelis tų pasiūlymų buvo visiškai net nesvarstytini“, – sakė G. Nausėda.

Jei politikams pavyko susitarti mažinti valdžios išlaidas, o ne imtis didinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą, gal ir 2012 m. pavasarį, jei Seimui tektų persvarstyti šalies pajamų ir išlaidų planą, pavyktų valdžios išlaidas sumažinti dar 5–7 proc.

„Susidarė įspūdis, kad (valdžios išlaidų sumažinimas 4 proc. – red.) buvo pakeliama našta daugeliui ministerijų, ir manyčiau, kad tai rodo, jog rezervų dar yra“, – sakė G. Nausėda.

Visą pokalbį su SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda rasite čia.