Nors BVP augimo SEB bankas nei šiems nei ateinantiems metams nemažina, visgi pakeista infliacijos prognozė. Skaičiuojama, kad šiemet ji sieks 3,4 proc. (anksčiau prognozuota – 2,5 proc.), 2013 ir 2014 m. - apie 3,5 proc. Didesnę infliacijos prognozę nulėmė importuojamų energetinių išteklių infliacija.
SEB specialistai prognozuoja, kad nedarbo lygis šiais metais turėtų siekti 13,5 proc. (14 proc.) anksčiau. 2013 m. - 12 proc. ir 2014 m. - 10 proc.
Analitikai pastebi, kad darbo užmokesčio augimas visgi nekompensuoja infliacijos lygio. Artimiausiu metu darbuotojai ir toliau turėtų justi realaus darbo užmokesčio mažėjimą.
Antrąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis visame ūkyje išaugo 2,0 proc., tuo metu vartojimo prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2,7 proc. Realusis darbo užmokestis smuktelėjo 0,7 proc.
Darbo užmokesčio kilimą stabdo konkurencinė aplinka: Lietuva kol kas geriau konkuruoja tarptautinėse rinkose galėdama pasiūlyti geresnę kainą, kurią nulemia ir palyginus neaukštas darbo jėgos užmokestis.
Apie antrąją krizės bangą kalbėti dar per anksti
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad, pasižiūrėjus į dabartinius makroekonominius rodiklius, kalbėti apie antrąją krizės bangą nevalia.
„Negalima kalbėti apie antrąją krizės bangą esamuoju laiku. Gal galima kalbėti būsimuoju, bet tikrai ne dabartiniu. Situacija Lietuvoje yra santykinai stabili, jei tik išorėje situacija kardinaliai nepasikeis“, - pristatydamas Lietuvos makroekonomikos apžvalgą kalbėjo ekspertas.
Specialistas pastebėjo, kad SEB banko ekonomikos augimo prognozės yra vienos iš optimistiškiausių, tačiau G. Nausėda nemato priežasčių, kodėl reikėtų galvoti pesimistiškiau: „Jei laikomės prielaidos, kad euro zona šiemet bus recesijoje, o kitais metais augs, tai nebūtų pagrindo galvoti, kad mūsų situacija pablogėtų“.
Eksportas didėjo į NVS, prastėjo į Vokietiją ir Prancūziją
Kalbant apie eksportą, G. Nausėda pabrėžė, kad šiais metais suaktyvėjo eksportas į NVS šalis, tačiau skaudžiai paveikė eksporto mažėjimas į Prancūziją ir Vokietiją. Per paskutinį pusmetį mažėjo tekstilės ir jos gaminių (-0,8 proc.) bei transporto priemonių (-18,8 proc.) eksportas.
Verslininkus džiuginti turėtų per paskutinį pusmetį 28,2 proc. augęs eksportas į Rusiją. Didžiausią dalį eksporto augimo į šią šalį sudarė mašinų ir jų įrenginių (9,1 proc.) bei maisto produktų (7,3 proc.)pardavimų didėjimas.
Eksportas į Latviją per pirmuosius šių metų šešis mėnesius išaugo 21 proc. Daugiausia augo mineralinių produktų (6,2 proc.), metalų ir jų gaminių (3,8 proc.) bei mašinų ir jų įrenginių (3,1 proc.) pardavimai.
6,1 proc. eksportas susitraukė į vieną iš svarbiausių eksporto partnerių Vokietiją. Didžiausią įtaką tam turėjo mineralinių produktų eksporto mažėjimas (-11,7 proc.).
MMA padidinimas iki 1500 Lt nedarbą padvigubintų
Kaip jau minėta, atlyginimai Lietuvoje kyla lėtai ir nekompensuoja infliacijos dydžio, tačiau tai šaliai padeda išsilaikyti konkurencingoje aplinkoje.
SEB banko analitikai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokesčio augimas 2012 m. turėtų siekti 2 proc., 2013 – 2,5 proc., 2014 m. - 3,5 proc.
Teigiama, kad darbo užmokesčio spartesniam augimui trukdo tiek išorės, tiek vidaus veiksniai: euro krizė paskatino užsienio gamintojus orientuotis į pietų Europos rinkas, kuri tampa konkurente Lietuvai. Be to, darbo užmokesčio biudžeto padidinimas yra rezervuotas tiems darbuotojams, kurie labiausiai „medžiojami“, o aukštas nedarbas rodo, kad darbuotojų trūksta tik tam tikrose sferose.
SEB banko prezidento patarėjas įspėjo, kad atsargiai reikėtų vertinti politinių partijų priešrinkiminius pažadus dėl minimalios algos didinimo. Analitikas teigė, kad pakėlus MMA iki 1500 Lt pirmieji į bedarbių gretas stotų pilną darbo dieną dirbantys ir minimalų atlyginimą oficialiai gaunantys asmenys, kurių yra apie 101 tūkst. Banko teigimu, kardinalus MMA didinimas, itin išaugintų nedarbo rodiklį Lietuvoje.
Euro įsivedimui tikimybė 2014 m. maža
Paklaustas, ar pavyks Lietuvai artimiausiu metu įvykdyti Mastrichto kriterijų reikalavimus, G. Nausėda teigė, kad šalyje šiam tikslui įvykdyti trukdo politinės valios stoka bei maža tikimybė, kad kriterijai bus vykdomi.
„Gali būti, kad 2014 m. dvi iš trijų Baltijos valstybių turės eurą, o Lietuva liks už euro zonos ribų ne tik todėl, kad nevykdys Mastrichto kriterijų, bet ir dėl to, kad politinės valios jaučiama gerokai mažiau nei šiaurinėje dalyje“, - komentavo ekonomistas.
Pasak jo, Estija, įsivedusi eurą nepralaimėjo: „Investicinio patrauklumo, žinomumo požiūriu euro įvedimas Estijai davė daug, toliau ji laikoma finansiškai stabilesne valstybe. Tačiau suprantu, kad dabar yra sunku paaiškinti visuomenei, kad euro įsivedimas būtų tikslingas, eurui išgyvenant sunkiausius laikus“.
