Jaučia valstybės nepasitikėjimą
Įmonė Vilniuje kuria tempiamą minavimo įrenginį, bet Lietuvoje gali gaminti tik jo važiuoklę, o visa kita – užsienyje.
„Galime pagaminti dalį iki tiek, kiek mums leidžiama Lietuvoje gaminti, o visa kita – pagaminti jau savo partnerių gamybos bazėje“, – dalijosi „Ostaros“ vadovas Darius Antanaitis.
O štai kita įmonė jau antrus bylinėjasi su policija ir negauna leidimo Ukrainai padovanoti 8 raketų paleidimo įrenginius.
„Pagal esamą reguliavimą, mes matome, kad valstybė vis dar nepasitiki verslu, mato rizikas, mato grėsmes“, – teigė Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.
Kai kurie ministrai sutinka, kad dabar ribojimų ginkluotės gamybai Lietuvoje galbūt yra kiek per daug.
„Kai kurios šalys tikrai daug atviriau priima savo technologijas, leidžia jas testuoti, daug atviriau į tai žiūri. Mes norime keisti tai ir Lietuvoje“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasigenda reikalingų sprendimų
Šiandien, Lietuvoje pagaminus ginklus, – jų parduoti negalima.
„Pagal dabartinius teisės aktus, šioje sferoje veikti įmonėms gali atsirasti ir kliuvinių“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl to siūlo pakeitimus. Jiems įsigaliojus, reikėtų mažiau leidimų, norint gaminti ginklų dalis.
„Jeigu ji gamina jau licencijuotam gamintojui tokią detalę, Lietuvoje mes atsisakytume šių detalių gamybos licencijavimo“, – teigė A. Armonaitė.
Siūloma ir lengviau leisti ginklus testuoti bei kelti mažiau reikalavimų darbuotojams ginklų gamybos įmonėse.
„Inžinieriai tikrai galės mažiau laiko leisti visokiuose kontorų koridoriuose ir daugiau laiko skirti savo svarbiam darbui“, – pastebėjo A. Armonaitė.
Vis dėlto, pramonės atstovai šiuos siūlymus vadina per menkais.
„Tikimės, kad tai yra pirmas žingsnis, nuo kurio turbūt verta pradėti“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) laikinasis vadovas Tomas Garuolis.
„Tai tokie sprendimai, kuriuos man būtų sunku komentuoti, nes, iš tikrųjų, arba tai ir vyksta, arba tai nėra problema“, – teigė D. Antanaitis.
Pramonininkų konfederacija sako, kad dabar daug įmonių, norinčių gaminti ginklus Lietuvoje, tiesiog atbaidoma.
„Joms tikrai yra sudėtinga, o poreikiai čia bus didžiuliai, iš tikrųjų. Tai yra ir statybos, ir kontermobilumo priemonės, ir kas tik nori“, – teigė T. Garuolis.
Ginklus gaminančių įmonių atstovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, o įmonė turi įrodyti, kad turi saugias patalpas, taip pat, kokią turi sistemą, skirtą atsekti, kur keliauja jų pagaminta ginkluotė.
Policija nesutinka, kad reikalavimai yra per griežti
Lietuvoje yra ne viena įmonė, kuri Lietuvos kariuomenei galėtų gaminti dešimtis tūkstančių dronų per metus. Politikai ir kelia tokį tikslą, bet ar jų kuriami įstatymai tą leidžia? Tuo dvejojo ir kariuomenės vadas.
„Klausimas yra apie kovinius dronus ir jų gamybą Lietuvoje. Ar Lietuvos teisės aktai leidžia gaminti A kategorijos ginklą? Jūs turbūt patys turėtumėte sau į šį klausimą atsakyti“, – teigė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Ir verslas kritikuoja įstatymą, kuris dabar apibrėžia, kas yra A kategorijos ginklas.
„A kategorija yra patys pavojingiausi ginklai: minos, torpedos, raketos, minosvaidžiai – tai yra pačios pavojingiausios kategorijos ginklai. Iš esmės, kariniai ginklai“, – aiškino Policijos licencijavimo valdybos viršininkas Audrius Čiupala.
Bet įmonės sako, kad A kategorijos ginklais dabar tampa dronai ar net plastikiniai ginklai sprogmenims.
„Mes planavome gaminti korpusus prieštankinėms minoms. Plastikinis indas – vienu momentu, jis gali būti tiesiog indas sriubai, kitu momentu – jis gali būti traktuojamas kaip svarbi detalė prieštankinei minai“, – teigė D. Antanaitis.
Licencijas ginklų gamybai išduodanti policija nesutinka, kad reikalavimai per griežti.
„Ginklų įstatymas netaikomas lėkščių gamintojams. Taip yra. Gamintojas, paprastai, žino, ką jis daro: ar jis daro minos korpusą, ar jis daro lėkštę“, – teigė A. Čiupala.
Anot policijos, dabar licenciją ginklų gamybai turi 24 įmonės. Pernai licencijos prašė 4 įmonės ir visos jos jas gavo.
Visą reportažą rasite LNK portale:
