Vietoje to, sako ministras, derėtų siekti mažinti pajamų apmokestinimą gyventojams, taip skatinant rinktis tvaresnius išteklius.
„Atsakant į klausimą, ar recesijos metu reiktų pergalvoti taršos mokesčius, kaip dešinysis politikas visada sakau: (...) didinti taršos mokesčius ir mažinti pajamų apmokestinimą – kad žmogus uždirbtų daugiau, bet išleistų racionaliau ir rinktųsi ekologiškesnę alternatyvą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė S. Gentvilas.
Pasak jo, taršių išteklių vartojimas kainuoti privalo.
„Žiūrint iš toliau, galioja vienas toks aplinkosauginis politikos instrumentas – „teršėjas moka“. Ištekliai turi kainuoti. Jie kainuoja visuomenei, ir tarša kainuoja visuomenei, taršą reikia įkainoti“, – aiškino S. Gentvilas.
„Aplinkosaugoje yra toks tikslas – arba draudi, arba taršų išteklių įkainoji. Jis eina horizontaliai – nuo kuro deginimo iki vandens telkinių, požeminių išteklių. Tai tas, kas vartoja, turi kompensuoti“, – pridūrė ministras.
Jo teigimu, Lietuva yra gamtos išteklių turtingas kraštas, tad diskusijos dėl jų tolesnio naudojimo apmokestinimo vyksta vangiai.
„Lietuvoje šita diskusija sudėtinga, nes esame be galo turtingas kraštas, turime daug gėlo vandens, didelius biomasės išteklius (...) nesam tankiai apgyvendinta valstybė ir mums sunku suvokti, koks mūsų turtas“, – sakė S. Gentvilas.
ELTA primena, kad pastaraisiais metais vyko intensyvios diskusijos dėl taršos apmokestinimo. Pavyzdžiui, dar 2021 metų pabaigoje Seimas net nepriėmė svarstyti S. Gentvilo iniciatyvos nuo 2025 metų įvesti automobilių taršos mokestį, tačiau parlamentui nuo praeitų metų jau pateikti siūlymai laipsniškai atsisakyti subsidijų taršiam kurui bei didinti jų mokestinius tarifus.
Be to, Seimas pavasario sesijos pabaigoje priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias virš 100 m3 paviršinio vandens sunaudojantys gyventojai turėtų mokėti specialų mokestį. Taip pat Vyriausybė pritaria iniciatyvoms mažinti plonų plastikinių maišelių naudojimą juos apmokestinant, tačiau siūlo numatyti alternatyvas, palikti keletą išimčių.
