Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) organizuojamas piknikas vyksta Vinco Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės, čia nuotaikos gana džiugios.
„Šiandien, kaip ir kiekvienais metais, gegužės 1 dieną, naudojame mūsų valdžiai ir visuomenei priminti apie darbuotojų teises. Mes išeiname su tokia akcija ir mintimi, kad iš tiesų paskutiniais metais daugelis darbuotojų neturėjo prabangos netgi dirbti nuotoliniu būdu, bet turėjo eiti į darbą ir dažniausiai dirbo, ir iki šiol dirba padidintu krūviu. Ir, deja, dirbdami be galo dideliu krūviu, jie sugeba užsidirbti tiktai baronkai. Arba, kaip mane kažkas taisė, tik baronkos skylei“, – kalba LPSK prezidentė Inga Ruginienė.
Ji kviečia prisijungti prie pikniko, prasidėjusio 11 valandą. Pastatytoje palapinėje teikiamos nemokamos teisinės konsultacijos darbuotojams, kurių poreikis išaugo per pandemiją. Kabo plakatai, kuriuose aprašomos įvairios profesijos. Aikštė papuošta ir darbuotojų, kurie negalėjo dėl darbo sudalyvauti šventėje, nuotraukomis, nurodoma, kodėl jie neprisijungė prie akcijos.
„Šiais metais ir norime atkreipti dėmesį, kad ne visi gali poilsiauti, ne visi gali džiaugtis išeigine diena, kai kas turi dirbti ir antrą, ir trečią darbą, dirbti padidintais krūviais tam, kad saugotų mūsų gyvybes, suteiktų mums saugumo, užtikrintų nenutrūkstamas tiekimo linijas. Ir deja, atlyginimu negalim pasidžiaugti. Šiandien pats paprasčiausias darbuotojas uždirba tik būtiniausioms reikmėms“, – kalba I. Ruginienė.
Ji patikina, kad akcija nesiekia dalyvių masiškumo, todėl ir pasirinkta idėja – atkreipti dėmesį, kad daug žmonių negali sau leisti tokios prabangos: arba dirba, arba ilsisi po darbo, ir turi išsimiegoti.
„Žmonių bus, pačių dalyvių, nedaug, ir vizualiai bandome parodyti, dėl kokios priežasties žmonės negali atvykti pailsėti su mumis“, – prieš akciją kalbėjo I. Ruginienė.
Nori, kad darbdaviai atsidėkotų už lojalumą
Per praėjusius metus profesinių sąjungų atstovus nustebino tai, kad darbuotojai sunkiu laikotarpiu parodė lojalumą savo darbdaviams.
„Kai kuriems netgi teko atsisakyti dalies atlyginimo vardan to, kad išsaugotų darbo vietas ir pačios įmonės gerovę. Tas solidarumo iš darbuotojų pusės jausmas nustebino ir pradžiugino. Pradžiugino ir tai, kad mūsų darbuotojai, pasirodo, yra labai inertiški, ir lankstūs – jie ir pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis sugeba prisitaikyti, priimti naujas darbo formas, kaip nuotolinis darbas ar kitus darbo sąlygų pasikeitimus“, – sako I. Ruginienė.
Tuo metu atlyginimai, anot jos, nepaisant buvusio augimo, „yra kritinėje žemoje riboje“.
„Kas besakytų, kad atlyginimų augimas buvo labai spartus, paprastas darbuotojas to tikrai nejaučia, ir kainos lygiai taip pat kyla kartu su besivystančia krize. Nuolatinis darbdavių spaudimas gyventi valstybės sąskaita ir nenoras prisidėti prie savo darbuotojų gerovės, tai tie dalykai, kurie labiausiai liūdina“, – sako I. Ruginienė.
Ji mini darbuotojų protestus „Achemoje“, Vilniaus viešajame transporte, taip pat vežėjų darbo sąlygas.
Ji pabrėžė, kad tais atvejais, kai darbdaviai nebesiklauso ir su darbuotojais dalijasi tik sunkumais, o ne gėriais, kritiniais atvejais profesinės sąjungos ir darbuotojai pasirengę ginti savo teises, o tam trūksta valstybės įsitraukimo.
„Jeigu mes jau matome, kad darbdavys dialogo visiškai atsisako ir toliau linkęs išnaudoti darbuotojus, tai darbuotojai turi atitinkamai reaguoti ir imtis aktyvių veiksmų, ginti savo teises. Ir čia turėtų įsijungti valstybė, nes valstybė ir yra tas įrankis, kuri, matydama išnaudojimą ir neteisėtus veiksmus, turi imtis veiksmų, kad tai užkardytų. Norėtųsi stipresnio valstybės vaidmens užkardant neteisybę“, – patikino I. Ruginienė.
„Solidarumas“ rengia važiuotynes, piketus
Tuo metu Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ rengia Gegužės 1-osios važiuotynes. Išvakarėse pirmininkė Kristina Krupavičienė šalies vadovams išsiuntė raštą, ragindama spręsti darbuotojams aktualias problemas.
Šeštadienį 11-13 val. važiuoja automobilių kolona per Vilnių, rengiami piketai prie Seimo, Vyriausybės rūmų ir Prezidentūros.
„Lietuvos darbuotojai vėl kaip prieš šimtą metų turi kovoti už teisę dirbti aštuonias valandas per dieną ir gauti teisingą atlyginimą, kuris leistų oriai gyventi Lietuvoje, nedirbant 10-12 val. per dieną. Lietuva pagal viršvalandinį darbą pirmauja Europoje. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atskleidė, kad Lietuvos darbuotojai dirba apie 400 val. per metus daugiau nei vokiečiai. Tačiau dažnai Lietuvos darbuotojai už viršvalandinį darbą negauna įstatymais nustatyto užmokesčio ir dirba daugiau nei rodo oficiali statistika, o dalis dirbtų viršvalandžių neparodomi darbo laiko apskaitoje“, – argumentuoja „Solidarumas“.
Profesinė sąjunga vertina, kad valstybė turi varžyti neprotingą dalies darbdavių norą versti darbuotojus dirbti viršvalandžius, nes tokie darbuotojai dažniau daro klaidas ir suserga, greičiau netenka nedarbingumo ir anksčiau miršta, nei darbuotojai, dirbantys 8 valandas per dieną.
Reikalaujama „teisingo atlyginimo už 8 val. dienos darbą“, dvigubinti apmokėjimą už viršvalandžius, pritarti „Europos komisijos teikiamai direktyvai dėl minimalios algos, nustatant, kad minimali alga negali būti mažesnė nei 50% šalies vidutinės algos arba 60% šalies atlyginimų medianos dydžio“, didinti finansavimą viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams.
