Šįmet valdantieji pirmuosius duomenis paskelbė irgi tik po pirmojo rinkimų turo. Nors Vyriausybė, apsvarsčiusi Finansų ministerijos parengtą biudžeto įstatymo projektą, Seimui jį turi pateikti ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos, t.y. spalio 17 d., tačiau rinkimų, valdžios virsmo, metais, paprastai numatytos tvarkos nesilaikoma.
Kita vertus, lyg ir nenormalu, kai kitų metų biudžetą svarsto žmonės, kurių didoka dalis jau nejaučia atsakomybės. Kalbu apie atsisveikinančius parlamentarus. Žinoma, visų atsisveikinančiųjų negalima tuo kaltinti. Tačiau akivaizdu, kad rinkėjai tokia tvarka nepatenkinti, juk jie išsirinko naują valdžią ir nori permainų dabar, o ne po metų. Tiesa, permainos įmanomos, juk biudžetą priima ne senasis, o naujasis Seimas. Tačiau skubaus darbo kokybė dažnai būna apgailėtina. Štai ir nueinanti valdžia nenoriai prisimena 2008-ųjų pabaigą, kai paskutinius sprendimus priėmė dirbdama naktimis. Suspėjo, tačiau paskui beveik dvejus metus taisė padarytas klaidas. Ar šįmet neužlipsime ant to paties grėblio? Nors dar laukia antrasis rinkimų turas, tačiau labai didelė tikimybė, kad valdžia ir šį kartą, kaip ir prieš ketverius metus, keisis radikaliai. O jeigu taip įvyks, tai nauja valdžia tikrai nenorės laukti dar metus, sieks iš karto griebti jautį už ragų ir įgyvendinti nors dalį pažadų.
Vėluoja ne tik valdžia. Vėluoja ir pramonininkų, verslininkų, žemdirbių organizacijos. Eiliniais metais jos net nelaukia biudžeto projekto, teikia pasiūlymus, primena pažadus. Šįmet, kaip ir kas ketvirtus metus, vyrauja tyla. Kodėl? Priežastis ta pati – nežinoma, į ką kreiptis. Jau prieš rinkimus galima nujausti, ar valdžia išsilaikys, tačiau neįmanoma numatyti, kas sudarys naująją Vyriausybę. Taigi nebuvo ir dar nėra į ką kreiptis, nors vaizdelis jau aiškėja. Todėl ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė kartą jau trinktelėjo durimis pareikšdama, kad būsima Vyriausybė turės daugiau erdvės nei dabartinė, ir dar pridūrė, kad jau 2015–2016 m. planuojamas nacionalinio biudžeto perteklius. Galima numanyti, kad tokių išvadų ministrė neskubėtų skelbti, jeigu būtų įsitikinusi išlikti valdžioje. Taigi ko verti tokie planai? Teoriškai šį tikslą pasiekti įmanoma, tačiau ar šalies piliečiai pasiruošę dar 3–4 metus gyventi asketiškai? Atsakymas – šių Seimo rinkimų rezultatai. Nenori. Juo labiau kad ES ir kita tarptautinė finansinė parama per artimiausius trejus metus sumažės net 3,794 mlrd. Lt. Daug.
O gal neverta kreipti dėmesio į piliečių norus? Juk daugumos nuomonė ne visada teisinga. Kai valdžia pradeda taip galvoti, tada piliečiai pradeda balsuoti kojomis – emigruoti. Taigi naujajai Vyriausybei reikės rinktis – ar apsimoka žūtbūt siekti biudžeto pertekliaus, bet prarasti dar 25–30 tūkstančių darbingų piliečių.
Akivaizdu, kad šalies piliečiai labai prastai sutiks žinią apie akcizo dyzelinui didinimą. Kaip žinome, šįmet baigiasi dyzelino akcizo pereinamasis laikotarpis, kuris truko nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Todėl nuo kitų metų sausio numatoma padidinti akcizo tarifą dyzelinui nuo 1 043 Lt iki ES reikalaujamo minimumo – 1 140 Lt už tūkstantį litrų. Dėl šios priežasties litras dyzelino degalinėse vidutiniškai turėtų pabrangti 12 ct. Biudžetui – apie 94 mln. Lt naujų pajamų, o piliečiams – tiek pat naujų išlaidų.
Tuo tarpu į valdžią pretenduojanti dabartinė opozicija žada nedidinti akcizų dyzelinui. O štai rūkalių, regis, nebus pasigailėta – į kitų metų biudžetą valstybė tikisi surinkti apie 19 mln. Lt padidindama akcizą tabako gaminiams – cigarečių pakelis turėtų pabrangti vidutiniškai dar 30 ct. Ką gi, tuo pat metu verta svarstyti ir apie naujas priemones kontrabandai stabdyti.
Biudžeto projekte numatoma, kad kitais metais nacionalinio biudžeto pajamos sieks 21,993 mlrd. Lt,
arba 312 mln. Lt daugiau nei planuota 2012 m. Valstybės biudžeto deficitas bus apie 697 mln. Lt, arba 0,6 proc. BVP, o planuojamas visų viešųjų finansų deficitas apie 2,5 proc. BVP.
2013 m. valstybės biudžete ES lėšų bus 7,546 mlrd. Lt. Žemės ūkio ministerijos koordinuojamiems projektams skiriama 2,471 mlrd. Lt ES lėšų, kurios bus naudojamos kaimo plėtros priemonėms (1,172 mlrd. Lt), žuvininkystės plėtrai (beveik 38 mln. Lt) ir tiesioginėms išmokoms žemdirbiams ir rinkos reguliavimo priemonėms (apie 1,260 mlrd. Lt).
