Kaip DELFI teigė klaipėdietis Nerijus, Mažvydo alėjoje uostamiestyje prie „Swedbank“ bankomato laukia apie 50 žmonių.

„Kol kas niekas nesimuša, žmonės pakankamai ramūs“, - teigė jis.

Kilusi panika jaučiama ir Šilutėje. DELFI kalbintas vietos gyventojas Saulius teigė, kad prie Cintjoniškių g. esančios „Norfos“ susirinkę netoli šimto gyventojų.

„Atsirado ir vyras, kuris pradėjo raginti, imti pinigus ir iš kitų bankų, kad tik atsiimti“, - sakė jis.

Vyras pastebėjo, kad eilėje prie bankomato laukiantiems žmonėms trūksta informacijos.

„Dalis dvejoja ir nelabai tiki tuo, ką daro, bet vis vien laukia eilėje“, - kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, prie kito bankomato Lietuvininkų g. laukia apie 60 žmonių. Bankomate jau nebėra stambių kupiūrų pinigų.

Eilėse rikiuojasi tiek vyresnio amžiaus žmonės, tiek jaunimas.

„Šiandien dirbau nuo ankstyvo ryto ir važiuodama pietų apie 12 valandą jokių eilių mieste nemačiau, bet dabar, apie 15-16 valandą, kolegos sunerimo ir girdžiu kalbas apie tai, kad „Swedbank“ bankrutavo ir žmonės skuba atsiimti pinigus. Aš tais gandais netikiu, nes neseniai vaistinėje susimokėjau kortele, grynųjų nesinešioju“, - pasakojo šilutiškė Agnė.

Nerijus pripažįsta, kad žmonėms trūksta informacijos. Vienas vyriškis, su kuriuo jam teko bendrauti, teigė, kad yra girdėjęs, jog „Swedbank“ negalioja indėlių draudimas, nes bankas yra užsienio kapitalo.

DELFI primena, kad indėlių draudimas iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt) indėliams galioja visuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose, nepriklausomai nuo jų kapitalo šalies.

Prie Klaipėdos „Akropolyje“ esančių bankomatų apie 17 val. stovi apie 20 žmonių. Tačiau netoli esančioje pagrindinėje „Swedbank“ būstinėje apgultis didesnė – čia tiek prie bankomato, tiek biure laukia apie 50 žmonių.

DELFI žiniomis, likusioje Lietuvoje panikos nėra. Nei Kaune, nei Panevėžyje, nei Vilniuje didesni gyventojų srautai prie „Swedbank“ bankomatų nepastebimi.

Laikinasis „Swedbank“ vadovas: klientų reakcija buvo natūrali

Laikinasis „Swedbank“ vadovas Lietuvoje Marius Adomavičius trečiadienio vakarą „Lietuvos ryto televizijai“ sakė, kad gandai apie tariamas banko problemas pastebėti antradienio pavakarę, o trečiadienio rytą „Swedbank“ iškart kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

„Pačių gandų kilmės, vietos ir turinio nėra didelės prasmės komentuoti, nes kreipėmės į teisėsaugos institucijas ir jos tikrai išsiaiškins. Norėčiau pasakyti tris dalykus: gandai apie „Swedbank“ neturi jokio pagrindo (tai turbūt yra visiems akivaizdu), norėčiau padėkoti klientams, kurie demonstruoja supratingumą ir niekaip nereaguoja į gandus bei palaiko mus socialinėj medijoj ir tam pačiam internete. Trečia, padėkoti darbuotojams, ypatingai vakarų regiono, kurie dar ir dabar dirba viršvalandžius ir teikia klientams reikalingą informaciją“, – sakė M. Adomavičius.

Pasak jo, klientų reakcija į tokius gandus buvo natūrali, nes klientai ir bankai yra jautri tema Lietuvoje.

„Klientų poreikis informacijos aiškumui yra beribis. Mūsų misija yra paprasta: pirma – paneigti gandus, antra – suteikti reikiamą informaciją ir gebėjimą naudotis savais pinigais“, – sakė laikinasis „Swedbank“ vadovas.

Bankų asociacija ragina nieko nedaryti

Stasys Kropas
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas trečiadienį nusileidęs Vilniaus oro uoste jau žinojo apie kilusį nerimą ir paskleistus gandus dėl „Swedbank“.

„Situacija banke yra labai stabili ir ja negalima spekuliuoti, tam nėra visiškai jokio pagrindo. Melagingos informacijos skleidimas rodo žmonių jautrumą ir patiklumą nepagrįstais gandais. Manau, kad šis nerimas labai greitai baigsis, nes tai daugiau šypseną keliantis, nei rimtai vertintinas dalykas“, - dėstė S.Kropas.

Paklaustas apie mažesniuose miestuose susiformavusias eiles prie bankomatų, S. Kropas patarė gyventojams nurimti ir įsiklausyti į tai, ką sako specialistai.

„Kalbant apie mažesnius miestelius, bankas juose dirba, aiškina žmonėms, be abejo, panika atslūgs ir ten. Gyventojams patarčiau absoliučiai nieko nedaryti ir negaišti laiko, nes juos ramina tiek pats „Swedbank“, tiek Lietuvos bankas. Be to, „Swedbank“ turi pakankamai kapitalo, jis yra likvidus, visi jo rodikliai yra skelbiami ir visi, kas nors truputėlį susigaudo, gali matyti, kad nėra jokių išorinių ar vidinių veiksnių, kurie turėtų bankui neigiamų rezultatų. Tiesiog panikuojantys žmonės sugaiš laiko, galbūt praras pinigų per anksti nutraukę indėlius ir tuo viskas baigsis“, - prognozuoja S. Kropas.

Lietuvos bankas: žinios nepagrįstos

Primename, kad „Swedbank“ trečiadienį išplatino pranešimą apie paniką keliančių gandų sklidimą Lietuvoje. Bankas įspėja, kad įtarimai dėl banko finansinės padėties yra nepagrįsti ir reikėtų būti atsargiems dėl keliamos panikos, nes ja gali pasinaudoti sukčiai.

Apie banko stabilią situaciją patvirtina ir Lietuvos bankas.

„Tiek „Swedbank“, tiek kiti bankai Lietuvoje vykdo visus Lietuvos banko nustatytus riziką ribojančius reikalavimus, veikia stabiliai. Skleidžiamos žinios yra visiškai nepagrįstos, neatitinkančios tikrovės“, - DELFI teigė Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius.

Banko atstovai ketina kreiptis į teisėsaugą, kad ši nustatytų gandų skleidėjus.

DELFI įspėja, kad gandų skleidimas su neigiamomis pasekmėmis užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pagal Baudžiamojo kodekso 285 str. tam, kas pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo padaryta didelės turtinės žalos, gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Primename, kad gandais sukelti paniką bankiniame sektoriuje yra bandyta ir anksčiau. 2008 m. spalio mėnesį pasklidus klaidingai informacijai VSD nustatė kaltininką. Prieš ketverius metus VSD buvo nustatęs asmenį, kuris siuntinėdamas melagingas trumpąsias žinutes bandė kurstyti paniką, ragindamas atsiimti indėlius iš bankų.

Panikos tauragiškių šeimoje chronologija

Choronologišką panikos raidos scenarijų DELFI nupasakojo tauragiškė, prašiusi neminėti savo pavardės, bet dirbanti vienoje iš Tauragės medicinos įstaigų. Šiuo metu šeima yra įsitikinusi, kad   „Swedbank“ veikia puikiai ir panika buvo nepagrįsta.

„Apie 13 val. į gydymo įstaigą užėjo keletas pagyvenusių pacienčių, kurios paklausė įstaigos darbuotojų, ar jos žino, kad „Swedbank“ bankrutuoja. Po keliolikos minučių vienai iš kolegių paskambino sutuoktinis, kuris dirba Tauragės miškų urėdijoje, ir paklausė, ar ji žino, kad bankrutuoja „Swedbank“, nes apie tai kalba visa Tauragės miškų urėdija. Tikras chaosas kilo apie 14:30 val., kai pasklido informacija, kad bankinius pavedimus galima teikti iki 16 val., o išsiimti grynuosius iki 15 val. ir tai tik 400 litų, o po to bankas bus uždarytas. Tuo laiku kitai iš bendradarbių paskambino sūnus, gyvenantis kitame Lietuvos mieste, ir pranešė, kad iš „Swedbank“ bankomato gali išsiimti tik 500 litų, tai dar labiau padidino paniką“, - pasakojo tauragiškė.

DELFI pašnekovė 14 val. paskambino savo vyrui ir informavo, kad “Swedbank” prasidėjo krizė, tačiau jis į jos kalbą pažiūrėjo labai kritiškai ir pasiūlė panikos nekelti, neskleisti prasimanymų.

Po valandos ji dar kartą paskambino savo vyrui ir, kaip sakė DELFI, visu rimtumu tvirtino savo vyrui, kad bankas apribos grynųjų pinigų išdavimą ir pinigų pervedimą bei paragino kuo greičiau asmenines šeimos santaupas pervesti į kitą banką. Tačiau jos vyras taip pat kritiškai pasižiūrėjo į šį pasakymą, pasiūlė panikos nekelti ir tuo nerimas šeimoje baigėsi.

Šiuo metu šeima sėkmingai gali naudotis savo santaupomis ir lėšomis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2158)