aA
Verslininkas – „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis neslėpė turintis planų pigių skrydžių kompanijai ir laukiantis tam šanso.
Gediminas Žiemelis
© DELFI / Karolina Pansevič

Interviu DELFI jis mielai pasakojo apie lėktuvų parko vystymą Džakartoje, verslo plėtrą Azijoje, tačiau į nepatogius klausimus apie ribojimą dalyvauti NATO konkursuose ir verslą bei investicijas Maskvoje nenorėjo atsakyti.

Tebuvo paminėti duomenys, kad „Avia Solutions Group“ verslą sudaro daug įmonių su daugybe projektų, pavyzdžiui, vien projektai su Kinija siekia 800 mln. JAV dolerių, kai NATO projektas siektų tik apie 2 mln., taigi šis projektas nelaikomas reikšmingu visame G. Žiemelio verslo kontekste.

Ūkio ministerija G. Žiemelio antrinę lėktuvų techninės priežiūros įmonę „FL Technics“ išbraukė iš NATO konkursų dalyvių sąrašų, galimai dėl to, kad Valstybės saugumo departamentas nustatė jo ryšius su V. Putinui artimais verslininkais, kuriems taikomos Vakarų priimtos sankcijos.

Kalbėti apie verslą Maskvoje, Rusijoje, kuriai nėra patys geriausi laikai, ir 2016 m. ten atidarytą ketvirtąjį karinės ir civilinės paskirties Maskvos Žukovskio oro uostą Ramenskoje – jis taip pat nenorėjo.

G. Žiemelis tikino, kad šiuo metu daugiausia yra susitelkęs į lėktuvų parko vystymą Džakartoje, verslo plėtrą Azijoje. Taip pat jis neslepia minčių sukurti pigių skrydžių aviakompaniją, o Lietuvai pasiūlė planą, leisiantį pakelti atlyginimus lietuviams ir išspręsti darbo jėgos trūkumą šalyje.

„Karvė“, kurią papjovė

Interviu metu DELFI paklaustas, kodėl nenorintis kalbėti apie Ūkio ministerijos sprendimą dėl NATO konkursų jis plėstis nenorėjo: „Tas uždraudimas – jiems kaip pasireklamavimas buvo. Čia kaip karvė – ją papjovė, bet kaip toliau pieną melžti? – klausė jis. – Kam man apie tai kalbėti. Pasakiau – ačiū, priimame sprendimą, jeigu jūs jau taip manote, tai plėsime savo verslą užsienyje. Kam tai nauda? Man tai naudinga, o Lietuvai?“

Tas uždraudimas – jiems kaip pasireklamavimas buvo. Čia kaip karvė – ją papjovė, bet kaip toliau pieną melžti?
Gediminas Žiemelis

Nors šia ir kita tema, kaip sekasi verslui Rusijoje, kalbėti jis nepanoro, būtent tai labiausiai domino ir Lietuvos verslininkus. „Verslo žinių“ organizuojamoje konferencijoje „Verslas 2018“ pranešimą skaitęs G. Žiemelis buvo apipiltas klausimais būtent apie verslą šioje šalyje.

Žukovskio oro uostas Maskvoje, pradėjęs veiklą 2016 m.
Žukovskio oro uostas Maskvoje, pradėjęs veiklą 2016 m.
© Asmeninis albumas

„Gal čia tas projektas labai akcentuojamas dėl geopolitinės situacijos, – konferencijoje svarstė G. Žiemelis. – Rusijos oro uostas – labai paprasta idėja. Mes pirmieji, kurie padėjome rusiškus lėktuvus „Sukhoi SuperJet“ techniškai aptarnauti už Rusijos ribų. Be to, tai buvo mano idėja surasti trečią lėktuvų gamintoją, kuris nustatytų lėktuvams mažesnę kainą, ir gal tada sukurti pigių skrydžių bendrovę.

„Ryanair“ kompanijai „Boeing“ davė pigių lėktuvų, „Easyjet“ – „Airbus“, bet reikia trečio gamintojo, kuriuo gali būti arba brazilai, arba „Sukhoi“. Taip ir susipažinome, o visas areodromas ir nusileidimo takai priklauso tam koncernui, kuriame stovi visa infrastruktūra.“

DELFI primena, kad antrinė „Avia Solutions Group“ įmonė „FL Technics“ atlieka aptarnavimo, remonto ir kitų techninių priežiūrų paslaugas „Sukhoi Superjet 100-95“ orlaiviams.

Laukia palankaus laiko pigių skrydžių bendrovei

Interviu DELFI jis teigė išties matantis rinką pigių skrydžių aviakompanijai.

„Terpė tikrai yra, ir kodėl ji atsiranda, nes yra išvystyti maršrutai pvz. Frankfurtas – Londonas, o pigių skrydžių bendrovės skraido iš Frankfuro Hano oro uosto, stipriai nutolusio nuo paties Frankurto, į Lutoną arba Stanstedo oro uostą, kur iki Londono vėlgi apie 70 km. Bet, pavyzdžiui, Londone jau atsidaro penktas oro uostas – London Southern, kuriame jau dabar skraido „Aer Lingus“. Pavyzdžiui, Vokietijoje irgi yra daugybė oro uostų prie didmiesčių, kurie rekonstruojami ir į kuriuos bandoma pritraukti privačių investuotojų, kad juos vystytų.

Gediminas Žiemelis
Gediminas Žiemelis
© Asmeninis albumas

O ko reikia pigių skrydžių bendrovei? Reikia oro uosto, kuris neims pinigų už naudojimąsi infrastruktūra, o uždirbs iš bendrovės atvežamų keleivių, reikia pigesnių lėktuvų taigi – gamintojo, ir egzistuojančio keleivių srauto. Tarp Londono ir Frankfurto per dieną turbūt yra 40 skrydžių, jeigu visus sudėtume. Reikia padaryti 5–6 skrydžius dar tolimesniame oro uoste – ir tam yra galimybė.

Azerbaidžanas irgi įkūrė savo pigių skrydžių bendrovę „Buta“, taip kad ši idėja populiarėja visame pasaulyje, žmonės pasiruošę nevalgyti, pasiruošę be bagažo skristi ar sumokėti už bagažą, pasiruošę nekomfortiškai iš oro uosto vykti į savo tašką, kai kartais taksi kainuoja brangiau nei pats aviabilietas.

Taigi dominavimą pradeda pigių skrydžių bendrovės, vartotojai su tuo produktu susitaikė, ir tradicinės kompanijos irgi iš dalies virsta į vadinamą low cost (pigių skrydžių bendrovę – DELFI). Tai mes –„Avia Solutions Group“ – turime visas kompetencijas, kad paleistume pigių skrydžių bendrovę“, – pripažino jis.

<...>žmonės pasiruošę nevalgyti, pasiruošę be bagažo skristi ar sumokėti už bagažą, pasiruošę nekomfortiškai iš oro uosto vykti į savo tašką, kai kartais taksi kainuoja brangiau nei pats aviabilietas. Taigi dominavimą pradeda pigių skrydžių bendrovės, vartotojai su tuo produktu susitaikė.
Gediminas Žiemelis

G. Žiemelis pasakojo, kad sėkmingą pigių skrydžių bendrovės plėtrą įsivaizduoja dėl užsakomųjų paslaugų iš išorės (angl. outsourcing), siekiant sumažinti išlaidas.

„Kur buvo „Air Berlin“ (bendrovė šių metų vasarą paskelbė apie bankrotą – DELFI) problema – jie viską darė „savo viduje“ – tiek remontą, tiek pilotų mokymą, turėjo savo profsąjungas – ir tai yra peilis.

„BAA Training“
„BAA Training“
© Asmeninis albumas

Ką daro „Wizz Air“ – jie viską outsourcina, pavyzdžiui, lėktuvų remontavimo konkursuose dalyvauja 15 įmonių, kurios varžosi tarpusavyje, dalies pilotų rengimą jie patiki „BAA Training“ (G. Žiemelio verslo grupei priklausanti bendrovė – DELFI), kuri tą padaro pigiau, konkuruodama su daugybe tiekėjų ir darbindama rytų europiečius“, – sako jis.

Anot jo, daugybė oro uostų Europoje yra pastatyta už Europos pinigus, jų yra netgi per daug, todėl oro uostų siekis – pritraukti avialinijas. Tačiau tam reikia palankios terpės – galbūt lėktuvų gamintojo, galinčio suteikti pigesnių lėktuvų, kaip pasisekė „EasyJet“ ir „Ryanair“, arba oro uostų, taikančių palankias mokestines sąlygas avialinijoms.

Didžiausios viltys – Azijoje

Vis dėlto, nors apie pigių skrydžių bendrovę Europoje G. Žiemelis svarsto ir laukia tam palankios progos, jis pabrėžia, kad apskritai daug didesnes galimybės aviacijos sektoriui augti jis mato Azijoje, kur keleivių vežimo oro rinka ne tokia išvystyta kaip kitur, o poreikis – didelis.

„Azijoje yra mažiausia konkurencija kiekvienam iš mūsų segmentų ir didžiausios augimo galimybės. Europa, JAV – nusistovėjusios ir „senos“ rinkos, o daugelyje Azijos šalių po dešimtmečio stabilaus bendro vidaus produkto augimo atsirado paklausa keleivių pervežimui oro transportu, įvairios aviakompanijos užsakė daug naujų lėktuvų, automatiškai auga poreikis mūsų paslaugoms, nes aptarnaujanti aviakompanijos infrastruktūra nebuvo pasiruošusi tokiam augimui.

HNCA renginys 2017 rugpjūtį Žangdžou, kur pasirašytas papildomas memorandumas
HNCA renginys 2017 rugpjūtį Žangdžou, kur pasirašytas papildomas memorandumas
© Asmeninis albumas

Kinijos, Vietnamo, Indonezijos vyriausybės ir verslas skiria dėmesį aviacijos industrijai. Ypatingai Kinija, kur pats augimas yra ir bus didžiausias. Tačiau ten trūksta ekspertizės, profesionalų. Dalinai tai sprendžiama per įmonių pirkimus Europoje ir JAV ir technologijų transferį atgal į Kiniją.

Mūsų atveju gimė bendra įmonė su Henanu dėl lizingo (turi omenyje jo įmonių grupei priklausančios bendrovės „AviaAM Leasing“ pasirašytą sutartį su Kinijos Henano provincijos civilinės aviacijos vystymo ir investicijų agentūra ir 2016 m. sukurta bendra įmone – „AviaAM Financial Leasing China“ – DELFI).

Tai beveik 1 mlrd. JAV dolerių siekiantis projektas su galimybe jį išplėsti iki 5 mlrd. JAV dolerių. Mes perkame naujus lėktuvus, lizinguojame juos aviakompanijoms, visą reikalingą verslo know how atnešėme mes, o finansavimą užtikrino Kinijos bankai“, – pasakojo jis.

Kitas G. Žiemelio projektas Azijoje – „FL Technics“ remonto bazė Indonezijoje, Džakartos oro uoste.

"FL Technics" angaro atidarymas Indonezijoje
"FL Technics" angaro atidarymas Indonezijoje
© Asmeninis albumas

„Tai šalis, kur gyvena 261 mln. gyventojų, todėl atsirado mūsų centrinis pardavimų biuras Bankoke, Tailande. Jau šiuo metu įmonėje dirba daugiau nei 250 darbuotojų ir per kelis metus ji turėtų tapti didesnė nei Kauno oro uoste.

Vietname šiuo metu mes baigiame paruošiamuosius darbus. Ten bus pradėtas statyti pastatų centras Vietname Hošimine, kur mes įrengsime keturis treniruoklius per trejus metus“, – džiaugėsi.

"FL Technics" angaro atidarymas Indonezijoje 2016 m.
"FL Technics" angaro atidarymas Indonezijoje 2016 m.
© Asmeninis albumas

DELFI primena, kad 51 proc. bendros įmonės „AviaAM Financial Leasing China“ akcijų priklauso „AviaAM Leasing“. Pernai šios įmonės „AviaAM Leasing“ grynasis pelnas augo.

„AviaAM Leasing“ pelno augimas 2017 pirma pusmetį buvo susijęs su tuo, kad dar 2016 metais pradėjome didelį ir sudėtingą projektą, kai nupirkome daugiau nei 10 vienetų 12–14 metų lėktuvų, o vietoje jų pristatome naujus. Naudotus lėktuvus, pasinaudodami „FL Technics“ baze, modifikuojame, atliekame reikalingas periodines patikras, keičiame resursų pasibaigusius komponentus ir paruošiame naujiems operatoriams.

Gediminas Žiemelis su Vietnamo transporto viceministru
Gediminas Žiemelis su Vietnamo transporto viceministru
© Asmeninis albumas

Techniškai tvarkingi lėktuvai su nuomos srautu yra parduodami panašiai kaip pastatai su nuomininkais. Tai yra visa ta grandinė, kurioje dalyvauja ne tik lizingas, tam reikalingas visos grupės palaikymas, o tai turbūt ir lėmė, kad planingai pradėjus tuos veiksmus, mes šiemet parodėme tuos rezultatus“, – sako jis.

Pasidalino idėja Lietuvai

G. Žiemelis taip pat yra ir „ŽIA Valda“ valdybos pirmininkas, todėl verslui plečiantis jis ne kartą yra viešai teigęs susiduriantis su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu.

DELFI primena, kad šiais metais G. Žiemelis investavo į daugiau kaip tūkstančio vietų bendrabutį darbuotojams Kauno LEZ (laisvoji ekonominė zona – DELFI).

Daugiau apie planus Kauno LEZ atskleisti jis nepanoro, tik pridūrė, kad ten įmonei reikalingi apie 800 darbuotojų.

„Mes ten vystome projektą, mums reikia apie 800 darbuotojų, bet daugiau informacijos kol kas negalime suteikti. Statybos prasidės kovo mėnesį, o statistika Kaune yra tokia, kad oficialiai tėra tik 5300 bedarbių. Vien oficialiai paskelbusių įmonių duomenimis, žinoma, kad įmonėms reikės apie 3000 darbuotojų per ateinančius dvejus metus, nors realiai jų reikės bent du kartus daugiau. Taigi kaip užtikrinti, kad besikuriančioje ekonominėje zonoje būtų pakankamai darbo jėgos“, – klausė jis.

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ)
Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ)
© Bendrovės archyvas

Anot jo, ši problema Lietuvoje tik gilės, todėl jis pasiūlė idėją Lietuvai, kuri ne tik padėtų spręsti šią problemą, bet ir pakelti atlyginimus patiems lietuviams.

„Šiandien kainos, su pora verslininkų kalbėjau, viešajame sektoriuje prilygsta Europos kainoms, o mes, verslininkai, taip pat turime pakankamai didelį norą mokėti lietuviams didesnes algas, bet mano pasiūlymas tą padaryti protingai. Lietuviai, kurie įgauna pasaulinės patirties, kurie mąsto kosmopolitiškai, yra vieni geriausių darbuotojų pasaulyje“, – pažymi jis.

G. Žiemelis neslėpė gana kritiškai vertinantis nuolatines diskusijas dėl minimalios algos kėlimo, Nacionalinio susitarimo, pasirašyto tarp Vyriausybės ir socialinių partnerių, kuriuo verslininkai įsipareigojo kelti atlyginimus. Jis teigia, kad atlyginimus kelti reikėtų, tačiau tą daryti – protingai.

„Jeigu paimtume 2016 metų finansinius TOP 10 Lietuvos įmonių rezultatus, ir padidintume jose atlyginimus 200 eurų visiems darbuotojus, turėtume rezultatą, kad pusė įmonių pradėtų dirbti nuostolingai.

Įžvalgumas versle padeda sparčiam pakylėjimui ir leidžia išvengti neplanuotų finansinių sunkumų. Jis ateina su laiku ir verslo patirtimi, kai bebūtų gaila. Turime 7 proc. nedarbo lygį, tačiau realus bedarbių lygis yra mažesnis. Egzistuoja statistika, kad maždaug 3 proc. visai nenori dirbti.

Tai yra tie žmonės, kurie geriau gyvens iš pašalpos, arba tie, kurie jau anksti išėjo į pensiją ir gali pragyventi be darbo ir pan. Esant tokiam nedarbo lygiui kaip šiandien darbuotojai pradeda vaikščioti ratu, ir mes papuolame į spiralę. Tada politikai dar pradeda pasakoti, kad reikia darbuotojams kelti algas ir susigrąžinti emigrantus. Daugelis įmonių, dirbančių eksportui, taps nekonkurencingos. Tokiu keliu neina nei viena protinga šalis.

Reikia paprasčiausiai išduoti kvotas įmonėms, norinčioms įsivežti darbuotojus iš užsienio, juos įpareigojus išsaugoti iki tol buvusias visas Lietuvos piliečių darbo vietas. Patys darbo leidimai įsivežti užsieniečius turi būti išduodami greitai, ir už tokį darbuotoją nereikėtų mokėti 34 proc. „Sodros“ mokesčio. Tokiu būdu visi Lietuvos piliečiai išsaugotų darbo vietas, ir jiems algos didėtų, jeigu geras darbdavys norės didinti gamybos apimtis ir atsivežti daugiau užsieniečių“, – pristato savo idėją.

Jeigu paimtume 2016 metų finansinius TOP 10 Lietuvos įmonių rezultatus, ir padidintume jose atlyginimus 200 eurų visiems darbuotojus, turėtume rezultatą, kad pusė įmonių pradėtų dirbti nuostolingai.
Gediminas Žiemelis

Todėl jis siūlo spręsti šią problemą remiantis kitų šalių pavyzdžiu.

„Yra daugybė protingų šalių, kurios kviečiasi ne tik darbuotojus, bet ir gyventojus iš užsienio, šiandien tai yra Kipras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Singapūras, Pietų Afrikos Respublika, JAV, kuri nuolat didina savo gyventojų skaičių.

O pas mus Lietuvoje įdarbinimo procedūra yra labai sudėtinga. Mūsų įmonių grupėje dirba gal 150 užsieniečių, daugiausia iš Ukrainos, Baltarusijos, beje, Anglijos piliečių, ir tai yra aukštos kvalifikacijos specialistai. Lietuvoje išduodama tik 18 tūkst. leidimų gyventi per metus, kai Latvijoje per 200 tūkst. Mes užsidarome visus kelius, esame maža ambicinga valstybė, bet pamiršome imigrantus, kuriems irgi reikia ryšio. Esame užsidarę, nors darbo jėgos kaštai svarbūs Lietuvai“, – pabrėžė jis.

Jis kritikavo Lietuvą, kad užsieniečių įdarbinimo procesas šalyje itin sudėtingas, kai įdarbinti žmogų prireikia 4–5 mėnesių, ir norint priimti užsieniečius, būtina įdarbinti ir tam tikrą skaičių lietuvių.

„Jeigu darbdavys išlaiko Lietuvos pilietį su ne mažesne alga, jam išduodama tam tikra darbuotojo kvota, – apie savo idėją pasakojo jis. – Kitaip tariant, įmonė, norėdama atsivežti užsienio darbuotoją su palengvintu darbo leidimu, negalės atleisti lietuvio ir negalės mokėti jam mažiau. Vadinasi, įmonė bus stumiama parduoti daugiau vidinėje rinkoje, augs vartotojų skaičius, augs eksportas, kas valstybei yra siekiamybė, ir tie patys užsienio darbuotojai bus papildomai vartotojai bei PVM mokėtojai Lietuvos biudžetui.

G. Žiemelio siūlymas: už vieną lietuvį darbuotoją – vienas užsienietis
© DELFI / Karolina Pansevič

Antras dalykas – užsienio darbuotojai neturėtų būti apmokestinami „Sodros“ mokesčiu, kaip yra kitose šalyse. Nes darbuotojai bus laikini, dirbantys 5, 7 gal 10 metų, o nemokant „Sodros“ ir išsaugant lietuvį, vidutiniai darbo kaštai vienai darbo vietai turėtų mažėti“, – pasakojo jis.

G. Žiemelis pabrėžė, kad užsieniečio sveikatos draudimu ir kitomis garantijomis turėtų pasirūpinti pats darbdavys, tai normali praktika kitose pasaulio šalyse.

„Yra trys šalyse, į kurias reikia lygiuotis – D. Britanija, JAV ir JAE. Visi jie didina darbuotojų skaičių leisdami imigruoti, bet neleisdami jiems tapti piliečiams, t. y. dalyvauti politiniame gyvenime. Ir jos tą daro planingai, žiūrėdamos, kokių specialistų joms trūksta“, – sako jis.

Taip pat G. Žiemelis DELFI teigė, kad lietuviai turėtų būti atviresni pasauliui ir viešinti valstybinio lygio objektus, kurie trauktų užsieniečius, verslininkus.

Kunigaikštis Gediminas XIII amžiuje kvietė aplinkinių šalių gyventojus prekiauti, dirbti ir mokytis Vilniuje. Tą daro JAV, JAE, Anglija. Kodėl mes to nedarome?
Gediminas Žiemelis

„Mes turime atverti vartelius, sugalvoti savo traukos objektus, kurie reklamuotų Lietuvą. Pavyzdžiui, gal tai būtų Sabonio krepšinio muziejus ar laisvoji ekonominė zona, kur laisvai dirbtų užsieniečiai. Su visa pagarba Birštonui ar Druskininkams, tos vietos turi būti valstybinio lygio strateginiais objektais. Kunigaikštis Gediminas XIII amžiuje kvietė aplinkinių šalių gyventojus prekiauti, dirbti ir mokytis Vilniuje. Tą daro JAV, JAE, Anglija. Kodėl mes to nedarome?“, – klausė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Konkurencijos taryba domisi „Microsoft“ programinės įrangos pirkimais (6)

Konkurencijos taryba susidomėjo mažiausiai trimis informacinių technologijų bendrovėmis –...

Energetikoje Levitas tikisi Latvijos ir Lietuvos glaudesnio bendradarbiavimo (4)

Latvija ir Lietuva galėtų glaudžiau bendradarbiauti energetikoje, o Europos kariuomenė galėtų...

VMI: alkoholio akcizų pajamos šiemet augo 19 proc. (9)

Alkoholio akcizų pajamos per šių metų šešis mėnesius išaugo beveik penktadaliu. Tai...

Dėl ketinimų riboti miško žemės pirkimą – institucijų ir Seimo narių perspėjimai (5)

Seimas antradienį apsispręs, ar apriboti vieno savininko ar susijusių savininkų valdomą miškų...

Andriulis siūlo radikalų būdą išgelbėti Lietuvos miškus (402)

„Jei būčiau Visatos ir visos Lietuvos imperatorius, aš uždrausčiau Lietuvoje kirsti medžius,...

Top naujienos

Lukiškėse Bružaitę vedęs keturių žmonių žudikas: apie žudynes, kaltę ir svajones išeiti į laisvę (175)

Savo vaikus pasmaugusią ir iki gyvos galvos įkalintą Kelmės rajono gyventoją Almą Bružaitę...

Anapilin iškeliavo serialo „Naisių vasara“ aktorius Almantas Vaišnys (101)

Pirmadienio vakarą mirė žinomas Lietuvos teatro ir televizijos aktorius Almantas Vaišnys.

Šiurpi avarija Kėdainių rajone sujudino liudininkus: kelininkas pamojo BMW vairuotojui važiuoti (416)

Remontuojamoje kelio dalyje Kėdainių rajone, Kalnaberžės kaime, kiek daugiau nei prieš savaitę...

Orai: vasariška šiluma grįžta (3)

Antradienio rytas Lietuvoje išauš nevienodas. Rytinėje šalies dalyje dangus bus apniukęs,...

Turininga vasara: Jasikevičius ir šoko vestuvėse, ir metė iššūkį Ilgauskui (2)

Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus atostogos tęsiasi: Anglija,...

Įrašas medicinos kortelėje gali sugriauti gyvenimą: gydytojai priversti slėpti svarbią informaciją (174)

Įrašas medicinos kortelėje, jog turite psichikos sveikatos sutrikimų, gali apversti gyvenimą...

Kremlius baigia nusigraužti nagus: programišiai ne tik pavogė jautrius FSB duomenis, bet ir nepatingėjo pasityčioti (307)

Maskvoje savaitgalį turėjo raudonuoti veidai – pasaulį pasiekė naujiena, kad programišiai...

Šeimą ištiko tragedija: 6 vaikų tėvas mirė nuo bangos smūgio (29)

Praėjusį ketvirtadienį paplūdimyje su vaikais laiką leidusį 37-erių metų Šiaurės Karolinos...

Prancūzė parodė, kaip išsikepti tikrąjį prancūzišką trupininį obuolių pyragą: paprasta kaip 2x2 (22)

Iš Prancūzijos į Lietuvą atvykusi konditerė Marie-Catherine Garnier parodė, kaip išsikepti...

Kuzminskas oficialiai sukirto rankomis su graikais (4)

„Tikiuosi, kad per šiandien ar rytoj viskas išsispręs ir tai taps oficialu“, – pirmadienį...