„Lietuvoje galima džiaugtis, bet tai poliarizuoja pasaulį, nes vienas šalis tai džiugina, bet kitas, priklausomas nuo naftos, verčia imtis desperatiškų veiksmų. Jos jau dabar gelbėjasi po vieną ir pumpuoja naftą“, – ketvirtadienį pristatydamas naujausią Lietuvos makroekonomikos apžvalgą kalbėjo ekonomistas.
Jis teigė, kad naftos kainą pakelti galėtų ją eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) sprendimas mažinti gavybą. Tačiau tai įvyks tik jeigu jos žemas naftos kainas pripažins kaip pavojų sau.
Prognozės nekeitė
Baltijos šalims 2016–2017 metais pranašaujama spartesnė bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtra dėl euro zonos ekonomikos atsigavimo.
2,8 proc. augimą Lietuvai 2016 metais SEB prognozavo ir 2015 metų rugsėjo pabaigoje. Dauguma ekspertų taip pat teigia, jog šiemet Lietuvos ekonomika paaugs 2,5–3 proc., bet jau pastebima tendencija šiuos skaičius po truputį mažinti.
„Tačiau jei ne namų ūkių vartojimas ir investicijos, Lietuvos ekonomika šiandien būtų recesijoje“, – vertindamas 2015 metus sakė G. Nausėda.
Rusijos embargas
Su vienais didžiausių iššūkių 2015 metais dėl Rusijos embargo susidūrė Lietuvos transporto sektoriaus įmonės, tačiau joms iš šios padėties pavyko išlaviruoti smarkiai nenukentėjus, o prie to prisidėjo atpigę degalai.
„Tačiau reikia konstatuoti, kad padėtis nėra tokia jau šviesi. Rusijos rinkos praradimo nepavyko eliminuoti nei pagal kiekį, nei pagal vertę, nes krito pieno produktų kainos“, – apibendrino ekonomistas.
Jis siūlė iš anksto neatmesti Lietuvos pienininkų perspektyvų Kinijos rinkoje. „Gal ten kalnų ir nenuversime, bet bent vieno Šanchajaus rajono poreikius patenkinti galėtume“, – juokavo G. Nausėda.
Gelbėjo vartojimas
2015 metais Lietuvoje pastebėtas ypač didelis telekomunikacijos įrenginių pardavimo didėjimas (net 85,4 proc.).
„Iš pradžių nelabai patikėjome pamatę šį skaičių, – pasakojo G. Nausėda. – Bet vėliau mums buvo paaiškinta, kad šiuo metu vyksta kažkokia užslėpta revoliucija, kai visi pereina prie išmaniųjų įrenginių.“
Taip pat smarkiai augo namų apyvokos ir kitų ne pirmo būtinumo prekių pardavimai. Tik maisto prekės, alkoholis bei tabakas augo mažiau nei 2 proc.
Žemos infliacijos laukimas
G. Nausėda teigė, kad prognozės, kuriomis pagrįstas 2016 metų valstybės biudžetas, yra gana optimistiškos, tačiau rezervai slypį mokesčių administravimo srityje.
SEB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija 2016 metais sieks 0,3 proc., vidutinis darbo užmokestis augs 5,5 proc., o nedarbo lygis bus 8 proc.
„Noriu pabrėžti, kad mūsų infliacijos prognozė nėra vyraujanti ir daugelis kitų prognozuoja, kad jis bus didesnė, tačiau mes jos nekeičiame ir jaučiamės padrąsinti mažėjančių naftos kainų“, – sakė G. Nausėda.
Pristatydamas naujausią Lietuvos makroekonomikos apžvalgą ekonomistas teigė, jog pasaulio ekonomikos prognozės ne tokios jau blogos, bet jas gali subjauroti laisvasis Kinijos kritimas.
Kinijos bėdos
SEB prognozuoja, kad 2016 metais Kinija augs 6,5 proc. JAV numatomas 2,9 proc. augimas, euro zonai – 2 proc., Vokietijai – 2,1 proc., o Rusijai -0,8 proc. recesija. Visam pasauliui bankas prognozuoja 3,6 proc. BVP didėjimą.
„6,5 proc. jau ir patiems Kinijos pareigūnams atrodo pakankamai optimistiškai. Jie jau puse lūpų ėmė abejoti šiuo tikslu, o tai atsitinka labai retai“, – pridūrė G. Nausėda.
Kalbėdamas apie Kinijos akcijų rinką ir pastarąjį pusmetį joje stebimą korekciją ekonomistas svarstė, kad prastėjantis makroekonominis šalies fonas ir toliau slėgs ją žemyn.
„Reikia suprasti, kad Kinijos akcijų rinka yra savotiškas kazino, kur leidžiama labai daug ir bet koks įvykis ar naujiena gali turėti labai didelės įtakos. Reikia suprasti, kad šioje rinkoje reikia elgtis šiek tiek kitaip nei kitur“, – aiškino G. Nausėda.
Palūkanų normos
Reaguodamos į Kinijos problemas, pesimistinėmis nuotaikomis pastaruoju metu užsikrėtė ir JAV bei Europos akcijų rinkos. G. Nausėda pastebėjo, kad yra manančių, jog JAV šiuo metu jos jau yra pasiekusios aukščiausią lygį ir daugiau kilti nebegali.
„Ypač įvertinant Federalinės rezervų sistemos praeitų metų gruodį priimtą sprendimą kelti palūkanų normas. Žinoma, yra kritikų, sakančių, jog tai padaryta per anksti, tačiau dabar jau metas svarstyti, kada normas pradės kelti Europos centrinis bankas“, – dėstė G. Nausėda.
Turint omenyje, kad ECB pratęsė savo kiekybinio skatinimo programą, galima drąsiai sakyti, kad palūkanų normos nebus didinamos mažiausiai iki kitų metų rugsėjo, bet ir po to tai neturėtų įvykti staiga.
SEB ekonomistas neatmetė galimybės, kad žemų palūkanų normų laikai gali užsitęsti dar dešimtmetį.
