G. Nausėda: Graikijai vien reformų ir Briuselio pagalbos nepakaks

Siekiant, kad finansinių sunkumų kamuojama Graikija atsigautų, vien reformų ir Briuselio pagalbos nepakaks, sako SEB banko prezidento patarėjas. Gitano Nausėdos nuomone, Atėnų skolos turės būti restruktūrizuojamos.

„Neabejoju, kad bus dar ir skolų restruktūrizavimo klausimas. Jeigu be skolų restruktūrizavimo, tai man sunku būtų patikėti, kaip su arbatos šaukšteliu būtų galima nukasti visą kalną. Tikrai skolų naštą galima prilyginti didžiuliam kalnui ir, be abejo, kreditoriai turės spręsti skolų restruktūrizavimą. Galbūt dalinio nurašymo, terminų pailginimo klausimą, nes tik taip Graikija pradės kvėpuoti lengviau ir lengvesnėmis aplinkybėmis vykdyti reformas“, - BNS sakė G.Nausėda.

Anot jo, sudėtinga pasakyti, kaip Graikijai seksis įgyvendinti reformas bei atgaivinti finansų sektorių.

„Ar pavyks apskritai pasiekti ir įgyvendinti tai, ką Graikija yra užsibrėžusi, labai painus klausimas. Vienas dalykas yra priimti įstatymus, kitas dalykas - juos sukontroliuoti šalyje, kurioje ir ankstesniais metais reformos būdavo įgyvendinamos labai sunkiai net tada, kai būdavo politinė valia“, - teigė žinomas analitikas.

Anot jo, vien gerų norų nepakaks: „Tikrai manau, kad klaustukas tebėra riebus ir tikėtis, kad vien gerais norais ir įstatymų priėmimais problema bus išspręsta, reiktų tikėti su atsarga. Gali atsitikti taip, kad tos reformos įklimps į gilų smėlį ir labai sunkiai judėti į priekį. Na, bent jau judesys ta linkme yra padarytas, nes anksčiau nebuvo net šito“.

G.Nausėdos nuomone, siūlomos reformos yra griežtesnės nei siūlyta anksčiau, kadangi nustojus veikti bankams, situacija pablogėjo ir prireikė griežtesnių priemonių.

„Nors detalės neskelbiamos, kiek suprantu, yra ir griežtesnis, ir platesnis, nei buvo svarstomas tas, kuris buvo dar prieš Graikijoje įvykusį referendumą ir tai visiškai nestebina, nes per tas savaites, kol neveikė bankų sistema, Graikijos finansinė padėtis tapo dar apverktinesnė, o taupymo poreikis ir priemonių radikalumo poreikis yra išaugęs, palyginti su birželio pabaiga“, - sakė jis.

Jo nuomone, susitarus Graikijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Europos tarybos vadovams, bus pasiektas susitarimas ir su likusiomis euro zonos valstybėmis.

R.Šadžius: Graikijos turi pademonstruoti politinę valią įgyvendinti reformas

Graikijos valdžia, siekdama susitarti su euro zona dėl naujos finansinio gelbėjimo programos, privalo pademonstruoti tvirtą politinę valią ir patvirtini reformų priemones, dėl kurių sutarta daugiau nei 17 valandų trukusiose derybose, teigia Lietuvos finansų ministras.

Rimantas Šadžius BNS nesiėmė prognozuoti, kokia tikimybė, kad Graikijos parlamentas trečiadienį pritars sutartoms priemonėms, taip pat pripažino, kad nėra šimtaprocentinių garantijų, kad tolesnėms deryboms su Graikija pritaris kitų 18-os euro zonos šalių vyriausybės arba parlamentai.

„Tarp susitariančių šalių visuomet yra tikimasi, kad jos vykdys savo įsipareigojimus, kaip yra numatyta susitarime. Tikėkimės, kad pagal šį centrinį scenarijų viskas ir vyks, tačiau, be abejo, jo tikimybė nėra šimtaprocentinė (...) Jeigu Graikijos valdžios institucijų politinė valia bus labai aiškiai pareikšta, mano nuomone, tai palengvins sąlygas pasiekti pritarimą ir kitų euro zonos šalių vyriausybėse ar parlamentuose. Mes tikrai lauksime Graikijos žingsnių ir pademonstravimo, kad jiems reikia reformų, kad jie yra pasiryžę jas vykdyti ir nuoširdžiai dirbti“, - BNS sakė R.Šadžius.

Pasak jo, Graikijos valdžiai priimti sprendimus bus be galo sunku, tačiau tai turi būti padaryta.
„Norint pradėti atstatyti pasitikėjimą šia valstybe, kuris, mano nuomone, buvo praktiškai iki nulio sugriautas pastarųjų įvykių, ypač netikėto referendumo paskelbimo, turi būti įdėtos Graikijos pusės pastangos (...). Reformas įgyvendinti turi būtent Graikijos valdžia, negali kažkas atėjęs iš šono įgyvendinti tų reformų, kurios kaip visi sutaria, yra būtinos, siekiant pastatyti Graikijos ekonomiką atgal ant bėgių“, - BNS tvirtino R.Šadžius.

Jo teigimu, sprendimą patvirtinti sutartas taupymo priemones parlamente derybose pasiūlė Graikijos atstovai. Sulaukus šalies parlamento pritarimo, sprendimus del tolesnių derybų turės priimti ir kitų euro zonos valstybių valdžios institucijos pagal jose galiojančias nacionalines procedūras. Lietuvoje sprendimą turės priimti Vyriausybė, pasikonsultavusi su Seimo Europos reikalų komitetu.

„Tokia šiandienos sutarimo esmė - pirmiausiai Graikijos pusė atlieka savo pirmuosius žingsnius, kurių laukia 18 euro zonos šalių, ir tuomet 18 euro zonos šalių pradeda konkrečias derybas dėl konkrečios pagalbos schemos iš Europos stabilumo mechanizmo. Kol kas dėl šios schemos nėra sutarta, yra tiktai išvada, kad taip, pagrindas pradžiai būtų, jeigu Graikijos pusė atliks tuos žingsnius, dėl kurių sąrašo šiąnakt buvo sutarta“, - BNS sakė R.Šadžius.

Euro zonos lyderiai kompromisinį susitarimą priėmė po naktį iš sekmadienio į pirmadienį vykusių įtemptų derybų – po to, kai pateikė Atėnams ultimatumą, reikalaudami vykdyti griežtas ekonomikos reformas arba tapti pirmąja šalimi, pašalinta iš ES vieningosios valiutos erdvės. Vis dėlto kai kurie lyderiai perspėjo, kad šis susitarimas tėra juodraštis, dar neatlėgus pykčiui dėl Graikijos pozicijos per pastaruosius šešis mėnesius vykusias derybas.

R. Vilpišauskas: daugiausia nežinomybės, kaip Graikija įgyvendins žadamas reformas

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad po euro zonos viršūnių susitikimo daugiausia klausimų kelia tai, kaip Graikijai pavyks įgyvendinti pažadėtas reformas mainais už finansinę paramą ir kokį poveikį jos turės šalies ekonomikai.

„Daugiausiai sunkumų ir nežinomybės susiję su tuo, kaip, net ir priėmus teisės aktus, Graikijoje bus įgyvendinamos konkrečios priemonės ir koks bus jų poveikis šalies ekonomikai“, - BNS pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.

„Dėl smarkiai suprastėjusios ekonominės padėties, dėl finansų sektoriaus problemų Graikijos ekonomika gali būti dar ilgesnį laiką prastoje būklėje ir gali nepasitvirtinti tos prognozės, kuriomis grindžiamos tiek fiskalinės konsolidacijos priemonės, tiek įplaukos į Graikijos biudžetą, kiti rodikliai“, - kalbėjo profesorius.

Pasak mokslininko, Graikijoje kai kuriems valdančiosios kairiosios partijos „Syriza“ nariams nepritariant kreditorių siūlymams dėl reformų plano, gali tekti pertvarkyti valdančiąją koaliciją, pavyzdžiui, įkurti valstybės vienybės koaliciją, kurioje veiktų daugiau partijų. TSPMI direktorius neatmetė ir išankstinių rinkimų galimybės.

„Jie (valdantieji) turės visiškai pakeisti politiką ir atsisakyti priešrinkiminių pažadų, tad priešlaikiniai rinkimai yra vienas galimų scenarijų, bet jis užimtų dar papildomai daug laiko. Tada turėtų būti suformuota technokratinė mažumos vyriausybė“, - sakė R.Vilpišauskas.

Politologo teigimu, nors ir pasiekusios pirmadienio susitarimą, euro zonos šalys gali toliau išlikti nevieningos dėl pagalbos Graikijai: Vokietija, Suomija, kai kurios Vidurio ir Rytų Europos šalys nusiteikusios gana griežtai ir pirmiausia reikalauja, kad Graikija įrodytų savo patikimumą, tuo tarpu Prancūzija, Italija „yra suinteresuotos Graikijos išsaugojimu euro zonoje net ir už tai sumokant didelę kainą“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel po 17 valandas trukusių derybų pirmadienį įspėjo, kad Graikijos ir jos Europos partnerių dar laukia sunkus kelias, kol bus baigta rengti trečia finansinės pagalbos Atėnams programa.