aA
Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijusi savo pastebėjimai apie kanceliarinių prekių kainas parduotuvėje finansų ministrė Rasa Budbergytė sulaukė aršių diskusijų.
© DELFI / Karolina Pansevič

Finansų ministrė socialiniame tinkle pasidalijo savo patirtimi perkant kanceliarines prekes: „Kiekviena šeima, kurioje yra besimokančių ir studijuojančių vaikų, žino, kad šios vasaros pabaigos išlaidos yra išties nemenkos. Mokyklinių prekių skyriuje praleidusi daugiau laiko aiktelėjau ir aš – dėžutė plastilino kainuoja 5 eurus. Akcijas pastebėjau tik kuprinėms ir penalams“.

Ministrė kartu pridėjo, kad kanceliarines prekes pirko prisidėdama prie akcijos „Būk pirmūnas“.

R. Budbergytės pastebėjimai apsiperkant sulaukė skirtingų reakcijų: vieni ministrę sveikino, kiti – nesuprato.

„Jeigu socialdemokratų kandidatė, finansų ministrė imasi labdaros, bet ne iniciatyvos, tai visiškas valdžios krachas“, - pastebi vienas socialinio tinklo vartotojas.

Ekonomistas Romas Lazutka taip pat prisidėjo komentaru prie finansų ministrės žingsnio: „Labdara – geras krikščioniškas darbas tik tol, kol ja nesigiriama. Labdaros viešinimas, kvietimas jai ir gan net savo pavyzdžio rodymas – gerai NVP aktyvistei „namų šeimininkei“, kuri neturi kitų galių spręsti socialinių problemų.

Finansų ministras tokias galias turi ir jų taikymo viešinimas būtų pats tas. Beje, Konstitucijos 41 str. yra apie nemokomą mokymą, o ką reiškia „nemokamas“ be mokymo priemonių – pasėdėjimas klasėje? Einant į ministrus derėtų pasakyti, kad Konstitucijos bus laikomasi ir ne asmenine labdara, nes tai yra niekis, lyginant su šalies finansų problemomis, kurios laukia nesulaukia ministro laiko ir energijos“.

Reikia kalbėti apie švietimo išlaidų efektyvumą

Finansų ministrė R. Budbergytė portalui DELFI teigė nustebusi, kad jos pasisakymas socialiniame tinkle sulaukė tokių aršių pastabų.

„Kiekvieno krikščioniška pareiga dalyvauti tokiose akcijose, o ne kritikuoti ir sakyti, kad čia – reklama“, - komentavo ministrė.

Pasak jos, ji buvo nustebinta tokios žmonių reakcijos socialiniame tinkle: „Mano žiniomis, šita akcija vyksta aštuonerius metus ir kiekvienais metais surenkama po daugiau nei 30 tūkst. eurų, kurie yra skiriami padėti šeimas su vaikais, kurios gauna mažas pajamas. Nesuprantu, kodėl žmonės taip neteisingai žiūri į tokias labdaros akcijas. Apskritai pastebėjau, kad labdara Lietuvoje yra labai nepopuliarus dalykas skirtingai, prie ko buvau pripratusi, gyvendama Liuksemburge, kur labdara – kiekvieno doro žmogaus reikalas sudalyvauti“.

Kalbėdama apie švietimą Lietuvoje, R. Budbergytė pabrėžė, kad ne finansų ministras turi rūpintis švietimo reikalais šalyje.

„Tai yra švietimo ministro reikalas ir kompetencija. Aš tik norėčiau pasakyti šiek tiek apie švietimo sistemos finansavimą ir kokybę: Lietuvoje švietimui mes išleidžiame daugiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, jei matuojame išlaidas su BVP.

Švietimo išlaidų struktūra skiriasi nuo ES vidurkio. Yra visiems žinoma apie tai, kad Lietuvoje yra didelis mokytojų skaičius, kuris yra neproporcingas mokinių skaičiui ir 2015 m. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nustatė, kad švietimo išlaidos Lietuvoje yra didelės dėl atlyginimų mokėjimo dideliam skaičiui švietimo sistemos darbuotojų.

Tačiau apgailestauju, kad atlyginimai, ypač jaunų darbuotojų, yra vis dar maži ir kad aukštojo mokslo institucijų Lietuvoje yra per daug – jų skaičius neproporcingas gyventojų skaičiui“.

Ministrė pabrėžė, kad tai yra ne Finansų ministerijos, bet tarptautinės organizacijos – TVF – išvados.

„Kokybiniai švietimo rodikliai pas mus ir yra šiek tiek prastesni nei ES vidurkis. Kaimo vietovėse mokinių ir mokytojų santykis yra perpus mažesnis nei miestuose, o rezultatai rodo, kad kaime vaikai paruošiami prasčiau. Lietuvoje nors aukštąjį išsilavinimą 30-34 m. grupėje turi daugiausiai ES, vėl TVF sako, kad Lietuvos viešųjų išlaidų efektyvumas, kad daug kas renkasi studijuoti socialinius mokslus, o ne fiziką ir panašiai“, - kalbėjo ministrė.

Dalija ministrei patarimus

Ekonomistas R. Lazutka portalui DELFI komentavo, kad finansų ministrės bandymas pasirodyti socialiniame tinkle nebuvo gerai pasirinktas žingsnis.

„Lietuvoje politikai, ne tik ministrė, labai vaizduoja labdaringus, kai Vakaruose yra toks šūkis, kad „mums reikia ne labdaros, o socialinių teisių“: šiuolaikinėje visuomenėje yra Konstitucija, įstatymai, kurie nustato, kad vaikas neturėtų kentėti, kad jo tėvai neturi už ką nupirkti mokymo priemonių, ar kitais atvejais“, - kalbėjo jis.

Ekonomistas įsitikinęs, kad labdara yra šiek tiek atgyvenusi praktika: „Žinoma, tai sveikintina, bet religiniu požiūriu yra sakoma, kad jei kažką remi, tai nepadoru girtis ir viešinti. Geriausia labdara – anonimiška. Arba galima tai suprasti, kai tuo užsiima žmonės, kurie nedirba to darbo, kur galima imtis kitų instrumentų“.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Šarūnas Mažeika

R. Lazutkos nuomone, aukoti labdarai labiau vertėtų tiems žmonėms, kurie kitais būdais negali spręsti visuomeninių ar socialinių problemų.

„Pavyzdžiui, Almos Adamkienės pavyzdys. Ji niekada neužėmė pareigų kaip jos vyras, įkūrė fondą, bet ir šiaip nesu girdėjęs, kad ji asmeniškai girtųsi, kad kažką paaukojo. Tiesiog ji sutelkė žmones, atkreipė jų dėmesį ir tai yra suprantama, nes žmogus neturi jokio kito instrumento. Politikai prieš rinkimus kaip tik turėtų parodyti, kad jei jie pateks į valdžią, nebereikės žmonėms užsiimti labdara“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išbandė praktiškai: su kuria lietuviška mokėjimo kortele geriausia atsiskaityti užsienyje? Bankai.lt tyrimas (24)

Mėnesį laiko teko lankytis Filipinuose, skirtingose šios šalies vietovėse. Ir itin aktualus...

Kaip pradėti savo verslą: pinigų gauti lengva, sunkiausia visai kas kita (114)

Panevėžietės atidaryta mažoji bendrija „ Laikas desertui“ veikia tik ketvirtą mėnesį,...

Lietuvis siekia pakeisti prekybos rinką: derybų galią nori sugrąžinti pirkėjams (87)

Danijoje gyvenantis lietuvis įkūrė elektroninės prekybos platformą, kuria tikisi sugrąžinti...

Lietuviai surūkė daugiau kontrabandinių cigarečių – valstybė prarado milijonus (85)

Nors kontrabandinių cigarečių sulaikoma vis daugiau, tyrimai rodo, kad tai rūkaliams tai ne...

Trumpo patarėjas: JAV ir Kinijos derybose dėl prekybos proveržio nėra (2)

Baltųjų rūmų patarėjas prekybos klausimais Larry Kudlow sumenkino pranešimus apie proveržį...

Top naujienos

Orai: šaltis parodys savo nagus (5)

Pirmadienio dieną iš vakarų priartės nauja kritulių zona. Debesuotumas sparčiai didės....

Dėl 100 tūkst. ryžosi ekstremaliam eksperimentui: žmogaus protui tai per žiaurus išbandymas haliucinuoti pradėjo jau 3 parą (62)

Richas Alati tegalvojo apie šešiaženklę sumą. Kad ją laimėtų, jam tereikėjo ištverti 30...

Pagrindinis priekaištas Skverneliui: ką jo vietoje darė Grybauskaitė (416)

Į prezidentus kandidatuojantis Saulius Skvernelis teigė nematąs priežasčių, kodėl turėtų...

(Ne)Grįžtu. Apie tradicijas mirusįjį šarvoti lovoje ir emigracijoje palaidotus lietuvius (26)

Kai kurie nė neketina grįžti iš emigracijos, kiti apie tai svajoja dešimtmetį, o dar kiti...

Kaltinimų dėl neva išsigalvoto neįgalumo sulaukusi Antonovienė pratrūko: tik retas žino, kokią kainą moku už sportą (178)

„Mafijos tėvu“ vadinamo Vido Antonovo žmona Rima neseniai ir vėl atsidūrė dėmesio centre....

Miestietis laimingas pabėgęs į ekologišką vienkiemį, kuriam valdininkai net nesuteikia adreso (20)

Jei kadaise kauniečiui Tomui Didžiuliui kas būtų pasakęs, kad jis, tikras miesto vaikas, augęs...

Puikų Messi smūgį atrėmęs vartininkas nesulaikė „su mėsomis“ taranavusio Suarezo epizodo įrašas

Ispanijos „ La Liga “ čempionate 20-ame ture sunkią pergalę pasiekė namuose rungtyniavusi...

Po vandentiekio avarijos Vilniuje pagaliau gera žinia vairuotojams

Ketvirtadienį, sausio 17 d., apie 16.23 val., Vilniuje , Žemaitės g., trūko vandentiekio...

Rimvydas Valatka. Antrasis Mesijo atėjimas – iš Rusnės betliejaus (1085)

Vieni statė postamentus Raiteliui ir Basanavičiui. Kiti už valdiškus pinigus statėsi estakadą...

Atleisk ir pamiršk: kaip išsilaisvinti iš pykčio, pagiežos ir skausmo (10)

Būti visada nuolankiam, priimti viską, kaip yra, ir laukti, kol likimas visas problemas išspręs...