Atskleidus priemonių plano projektą, aiškumo, kas bus daroma su mokesčių sistema nepadaugėjo. Priešingai – užuominos apie solidarumo mokestį, didesnį dizelinių automobilių apmokestinimą ir apskritai mokesčių automobiliams peržiūrėjimą, sukėlė dar daugiau diskusijų.
Ketvirtadienį finansų ministras Vilius Šapoka dar kartą tikino, kad mokesčių peržiūra bus kompleksinė. Bus siekiama, kad mokesčių sistema būtų teisingesnė, kad mokesčių priemonėmis būtų skatinamas ekonomikos augimas, taip pat savanoriško mokesčių mokėjimo ir efektyvaus jų surinkimo.
„Kalbant apie skurdo mažinimą, nelygybės mažinimą, turi būti taikomos kompleksinės priemonės. Viena iš jų – mokesčiai. Mokestinėmis priemonėmis neužkrausime papildomų mokesčių viduriniajai klasei, bet mažinsime mokesčius mažiausiai uždirbantiems. Kad kuo mažiau uždirbi, tuo mažiau sumoki arba iš viso nemoki“ – sakė V. Šapoka.
Ministras aiškino, kad viskas bus išanalizuota šiemet, kad pokyčiai būtų įgyvendinami nuo kitų metų pradžios.
„Kaip ir Vyriausybės programoje buvo numatyta konsoliduoti, sujungti apmokestinimą tiek pajamų mokesčio, tiek „Sodros“ įmokų, kad būtų darbuotojo pusėje. Padarius šitą transformaciją, realiai niekas iš pirmo žvilgsnio niekas nepasikeičia.
Techniškai pasikeičia tarifas, o realus apmokestinimas nepasikeičia, tačiau tai sudaro didžiulę erdvę ateityje didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), jį nuosekliai didinti tam, kad realus tarifas, kurį sumoka gyventojai, būtų kuo mažesnis, kuo žmogus mažiau uždirba“, – aiškino ministras.
Jo teigimu, dabartinė sistema išsikvepia ir bedidinant NPD kai kurioms grupėms apmokestinimo sumažinti nėra galimybių.
Paklaustas apie automobilių ir taršos mokesčius, kurie, anot Europos Komisijos, yra daugelyje ES šalių, V. Šapoka sakė:
„Suprantu, kad kažkur žvilgtelėję į juodraštį, na, tuos mokesčius pamatėte. Tai buvo kolegų pasvarstymai, kokiomis priemonėmis būtų galima mažinti taršą, galbūt kovoti su kitomis negerovėmis.
Bet mūsų nuomonė labai aiški: kol nesusitvarkysime su dabartine mokesčių sistema, kol nesutvarkysime dabartinių mokesčių ir jų surinkimo, jokių diskusijų dėl kitų mokesčių net negalėtų būti. Kovojant su tarša gali būti aibė kitų priemonių“.
Ministras nekonkretizavo, kaip keisis pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, tačiau patikino, kad jos bus peržiūrėtos.
„Kalbant apie PVM lengvatas, kaip ir esame sutarę su premjeru, iki vasaros išanalizuosime ne tik PVM, absoliučiai visas lengvatas, koks mokestis tai bebūtų, visas landas, kiek tai kainuoja valstybei ir visiems mokesčių mokėtojams, ar lengvatos socialiai teisingos, ar ne, ar pasiekia rezultatą, ar ne.
Tos lengvatos, kurios iš tikrųjų duoda efektą, jos liks, tos, kurios nėra socialiai teisingos, jos bus panaikintos“, – kalbėjo ministras, tačiau į konkrečias detales nesileido, tačiau pakartojo, kad pozicija naikinti PVM lengvatą šildymui nesikeičia.
V. Šapoka teigė, kad ruošiama permaina tiems asmenims, kurie minimaliai kaupia pensijas antrosios pakopos pensijų fonduose. Jiems bus siūloma arba kaupti prisidedant patiems iš savo atlyginimo ir iš valstybės lėšų, arba kaupimą visai nutraukti. Esą toks planas jau aptartas ir su premjeru.
Finansų ministras tikino, kad kol nebus peržiūrėta visa mokesčių sistema, naujų mokesčių nebus – nei automobilių, nei turto.
„Visi norima, kad Lietuvai sektųsi geriau. Panašiai kaip prie pergales – krepšinis, plaukimas, disko metimas. Visi tampame treneriais. Kai kalbama apie finansus, visi tampame premjerais, finansų ministrais“, – žurnalistams kalbėjo V. Šapoka.
Jis apgailestavo, kad augant šalies ekonomikai iki šiol nesugebėta išspręsti gyventojų skurdo problemos.
Aiškindami, kaip bus siekiama minėtų tikslų, ministras ir jo viceministrai išskyrė kelis dalykus.
Pavyzdžiui, siekiant tolygesnės mokestinės naštos paskirstymo žadami mažesni mokesčiai uždirbantiems mažiausiai, efektyvios ir socialiai teisingos mokestinės lengvatos, smulkiam verslui – vienerių metų „mokestinės atostogos“.
Taip pat bus siūloma padidinti pelno mokesčio lengvatą investicijoms į inovacijas ir mokslinius tyrimus.
Neseniai pristatytoje Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvos pažangą teigiama, kad mokesčių bazės išplėtimas padėtų surinkti daugiau pajamų darant mažiau žalos ūkio plėtrai ir kovojant su socialine nelygybe.
Komisija pastebėjo, kad Lietuvoje valstybės biudžeto pajamos iš nuosavybės ir aplinkosaugos mokesčių yra pastebimai mažesnės už ES vidurkį. Pavyzdžiui, 2014 m. aplinkosaugos mokesčiai siekė 1,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, kai ES vidurkis yra 2,5 proc.
„Šie nepanaudoti šaltiniai kartu su geresniu mokesčių surinkimu siūlo galimybę naujai subalansuoti mokesčių sistemą taip, kad ji paremtų įdarbinimą, skatintų pajamų lygybę ir pagerintų mokesčių sistemos atsparumą šokams“, – rašoma ataskaitoje.
Europos Komisija palankiai įvertino neapmokestinamųjų pajamų didinimą mažiausiai uždirbantiems žmonėms. Tačiau atkreipė dėmesį, kad dėl to biudžetas neteiks 140 mln. Eur pajamų. Tik pusę jų padengs padidinti akcizai ir kiti mokesčiai.
„Lietuva taip pat lieka viena iš nedaugelio Europos valstybių, neturinčių jokių mokesčių automobiliams arba kelių naudojimo mokesčio, kuris būtų taikomas privačioms transporto priemonėms. Nors automobilių mokestis buvo viešai diskutuojamas, šiuo metu nėra jokių konkrečių planų jį įvesti“, – konstatavo Europos Komisija.
