Kaip skelbiama ministerijos pranešime, naujausi statistiniai duomenys leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukio dėl COVID-19 pandemijos žemiausias taškas buvo pasiektas balandį, o antrąjį šių metų pusmetį, nebelikus ekonominės veiklos suvaržymų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, kuri yra pagrindinė užsienio prekybos partnerė, tikėtinas laipsniškas ekonomikos atsigavimas.

Remiantis Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijaus prielaidomis, šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais augs 5,9 proc. (2019 metais augimas siekė 3,9 proc.).

Balandį prognozuota, kad BVP šiemet turėtų sumažėti 7,3 proc., o 2021 metais augti 6,6 proc.

Tikimasi, kad 2022 ir 2023 metais BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc.

COVID-19 viruso pandemija ir ekonominės veiklos ribojimas neigiamai paveikė ir darbo rinką. Šiemet šalyje nedarbo lygis tikėtina išaugs iki 9,5 proc., o užimtų gyventojų skaičius sumažės 2,8 proc.

„Teigiamą poveikį darbo vietoms ir užimtumui turės Vyriausybės teikiamos subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis. 2021 metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 8,1 proc. (vėlesniais vidutinio laikotarpio metais mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc.)“, – rašoma pranešime.

Tikimasi, kad darbo užmokestis (DU) 2020 metais labiausiai augs viešajame sektoriuje.

Privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų bei tuo pačiu metu laikinai Lietuvoje sumažėjusios darbo jėgos paklausos, atlyginimų augimas sulėtės. Tačiau darbo pajamų praradimą labiausiai pažeidžiamiems darbuotojams ribos Vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės, parama įmonėms, patyrusioms veiklos sutrikimus dėl COVID-19 viruso pandemijos, bei nuo šių metų pradžios padidinta minimali mėnesinė alga.

Numatoma, kad šiemet vidutinis mėnesinis bruto DU šalyje augs 1,8 proc., o 2021 metais augimo tempas sieks 3,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 proc.

Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 metais sumažės iki 0,7 proc. 2021 metais energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,7 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 proc.

Tuo metu išorės aplinka vidutiniu laikotarpiu išliks nestabili, o pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikų atsigavimo perspektyvos trapios. Scenarijaus sudarymo metu COVID-19 viruso plėtra pasaulyje nebuvo suvaldyta, todėl egzistuoja rizika, kad jo protrūkių suvaldymui pasaulio valstybėms vėl gali tekti taikyti neigiamą įtaką ekonomikai darančias priemones.

„Matome, kad ekonomika stabilizuojasi, atsigauna“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė finansų viceministrė Miglė Tuskienė.

Neišnyko ir „kieto“ „Brexit“ rizika, vidutiniu laikotarpiu galinti sukelti neigiamas ekonomines pasekmes tiek ES valstybių, tiek Lietuvos ekonomikoms. Išlieka rizika, jog gali kisti tarptautinės prekybos sąlygos. Jeigu šios rizikos realizuotųsi, šiemet BVP galėtų smukti 16,8 proc., o Lietuvos ekonomikos atsigavimas užtruktų ilgiau nei numatyta baziniame scenarijuje.

Finansų ministras Vilius Šapoka. komentavo, kad -16,8 proc. scenarijus yra pesimistiškiausias.

„Visuomet, kada yra didelis neapibrėžtumas, mes turime vertinti visus įmanomus scenarijus ir būti pasiruošę bet kam. Pandemija neišnyko, neapibrėžtumai neišnyko, rizikos išlieka. Tačiau bazinis scenarijus yra 7 proc. nuosmukis ir remdamiesi juo ruošiame ateinančių metų biudžetą“, – sakė jis.

„Nors ir stebime atsigavimo ženklus, tačiau dar nesitikime, kad 2021 metais pavyks atstatyti šiemet patirtus nuostolius, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija. Bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis kainomis bus artimas 2019 metais pasiektam lygiui tik 2022 metais, o darbo rinka nebus visiškai atsigavusi visą vidutinį laikotarpį. Todėl dabar kritiškai svarbu veiksmingai taikyti ekonomikos atsigavimą ir augimą skatinančias priemones – racionaliai ir efektyviai investuoti mūsų valstybės ir Europos Sąjungos lėšas (ypač įgyvendinant Ateities ekonomikos DNR planą) tam, kad jomis finansuojami projektai kurtų ilgalaikes kokybiškas darbo vietas, suteiktų persikvalifikavimo galimybes bei atkurtų stabilią Lietuvos finansų padėtį“, – teigė V. Šapoka.

„Šios viruso krizės metu visi turėjome priimti sprendimus, negalėdami pasverti rizikų ir veikti, esant neapibrėžtumui (kiek laiko truks COVID-19 pandemija). Winstono Churchillio žodžiais tariant, krizes turėtume išnaudoti. Ši krizė lyg padidinamasis stiklas išryškino mūsų ekonomikos ir visuomenės silpnąsias vietas ir suteikė galimybių ieškoti naujų sprendimų. Lietuva yra vienas iš nedaugelio pavyzdžių, kai šalis labai anksti ir išties sėkmingai priėmė skaitmenizaciją. Lietuva – viena iš lyderiaujančių šalių Fintech plėtojimo srityje. Likite tame pačiame kelyje. Laikas ir kitoms Europos Sąjungos šalims pažvelgti į tai, kas vyksta tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse – tai nuostabu“, – teigė Europos investicijų banko (EIB) prezidentas Werneris Hoyeris.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (77)