Teisėsaugininkų akiratyje – „Grill London“ veikla
Galimas mokesčių slėpimas, gautų lėšų plovimas iš restoranus „Grill London“ valdančių įmonių naudojantis lenktynininko E. Staponkaus vadovaujama asociacija. Kol kas tik tiek viešai pranešta apie plataus masto teisėsaugos tyrimą, nukreiptą į restoranų tinklą valdančias bendroves.
„Schema buvo pridengiama civiliniais santykiais, tariamai sudarytomis įvairiomis sutartimis. Buvo išgryninami pinigai ir, įtariame, kad grąžinami paramos davėjams“, – per spaudos konferenciją praėjusį trečiadienį sakė Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Laimonas Petreikis.
„Verslas paremdavo, gaudavo atskirą dalį pinigų grynaisiais, o asociacijos prezidentas tuos pinigus, galimai išsigryninęs, pasilikęs galbūt dalį procentų, juos duodavo – taip kūrė šešėlinę ekonomiką“, – sakė laikinasis Kauno apskrities policijos vadovas Elanas Jablonskas.
Tiriant galimus finansinius nusikaltimus atlikta 40 kratų, rasta apie 800 tūkst. eurų grynaisiais.
Iš upelio narai ištraukė diskų masyvus
Portalo „Delfi“ žiniomis, praėjus savaitei tyrimas žymiai pasistūmėjo į priekį – byloje atsirado daugiau įtariamųjų, teisėsaugininkų rankose atsidūrė painią schemą galintis demaskuoti itin svarbus įkaltis, kurį bandyta sunaikinti.
Tai – prie kompiuterių tinklo jungiami kietųjų diskų masyvai (NAS), kaip manoma, saugantys informaciją apie šešėlinius pinigų srautus. Šiuos įrenginius įtariamieji buvo nuskandinę į Kauno marias įtekančiame Krunos upelyje. Jiems ištraukti pasitelkti ugniagesiai gelbėtojai.
Tai, jog padedant narams Krunos upelyje rasta kompiuterinė technika, patvirtino ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Laimonas Petreikis.
„Galvojame, kad surastoje kompiuterinėje technikoje bus rasta tyrimui reikšmingų duomenų“, – sakė prokuroras L. Petreikis.
Jis patikslino, kad kratų metu taip pat rasta bei paimta ir daugiau įvairios kompiuterinės technikos bei laikmenų. Tačiau panašu, jog svarbiausią dalį – prie kompiuterių tinklo jungiamus diskų masyvus ar tarnybinę stotį, kur laikyta itin svarbi informacija, – policijos operacijos metu visgi spėjo išnešti iš pastato ir nuskandinti. Ji vėliau ir rasta upelyje.
Įsirengė nuosavą duomenų saugyklą ?
Sprendžiant iš paviešintos informacijos, panašu, jog šešėline finansine veikla įtariami veikėjai suprato, ką daro, ir pasistengė visą informaciją apie įmonių veiklą laikyti teisėsaugai sunkiau pasiekiamoje vietoje. Tą liudija pareigūnų išplatinta nuotrauka, kurioje užfiksuota kažkokio namo rūsyje ar ūkiniame pastate stovinti „serverinė“ spinta su kompiuterinio ryšio įranga –maršrutizatoriumi ir šakotuvu.
Nuotraukoje matyti vienas išimtas, ko gero, bandytas išnešti „serveris“. Tačiau iš pačios spintos gabaritų akivaizdu, kad joje buvo sumontuota ir daugiau įrangos, kurios atvykus teisėsaugininkams jau nebebuvo.
Tą liudija nuotraukoje matomi iš prietaisų ištraukti mažiausiai keturi maitinimo laidų kištukai, kompiuterinio tinklo kabeliai. Tikėtina, kad trūkstama dalis galėjo būti duomenims saugoti skirti keli tinkliniai kietųjų diskų masyvai.
Panašu, jog čia ir veikė pagrindinė duomenų saugykla, joje buvo laikomi duomenys apie finansines operacijas, kurias šiuo metu narplioja tyrimą pradėjusi teisėsauga.
Nors šiuo metu verslininkai linkę atsisakyti nuosavų serverių, kuriems administruoti bei išlaikyti reikia nemažai išteklių, ir duomenis saugoti „debesyse“ ar duomenų centruose, panašu, jog finansinėmis aferomis įtariami veikėjai turėjo rimtų motyvų pasielgti kitaip.
Galimai sprendimas duomenų saugyklą įrengti kažkokio namo rūsyje buvo pasirinktas siekiant šią informaciją apsaugoti nuo teisėsaugos. Jeigu pareigūnus dominantys finansiniai duomenys būtų laikomi duomenų centre, pakaktų teismo sankcijos, ir pareigūnai galėtų gauti jų kopijas.
Tyrimui vadovaujantis prokuroras L. Petreikis sakė negalintis komentuoti, kokioje patalpoje, ar pas vieną įtariamųjų, ar ne, veikė duomenų saugykla.
Informaciją bandoma atkurti, ji gali būti užšifruota
„Delfi“ žiniomis, vandenyje kurį laiką buvusią kompiuterinę įrangą apžiūrėjo ekspertai, bandoma atkurti kietuosiuose diskuose esančią informaciją.
Net jeigu pavyktų juos prikelti antram gyvenimui, tai nebūtinai reiškia, kad informacija pasitarnaus tyrimui. Gali būti, jog šešėline finansine veikla įtariami asmenys veikė apdairiai ir pasistengė, kad visi duomenys būtų užšifruoti.
„Taip, tokia teorinė galimybė yra, gali būti visaip. Gali būti užšifruoti, gali būti neužšifruoti“, – prielaidas patvirtino prokuroras L. Petreikis.
Net ir tuo atveju, jeigu informaciją iš vandenyje pabuvojusių kietųjų diskų specialistams pavyktų atkurti, tačiau ji pasirodytų esanti užšifruota, ją būtų galima bandyti iššifruoti. Tam naudojamos įvairios metodikos, pasitelkiami itin našūs kompiuteriai, slaptažodžius atrenkančios sistemos. Neatmetama, kad kratų metu rastose ir paimtose kitose kompiuterinėse laikmenose ar įtariamųjų užrašuose gali būti aptiktas ir šifro raktas.
Bylos tyrimas vyksta toliau, įtariamųjų ratas plečiasi
Esant pirminei tyrimo stadijai įtarimai vykdžius finansines machinacijas buvo pareikšti dviem asmenims – E. Staponkui ir „Grill London“ restoranus valdančių bendrovių vadovui Andriui Lavrinavičiui.
Pristatant šį policijos tyrimą žiniasklaidai nieko nebuvo užsiminta apie bendrovių akcininkus, tarp kurių, „Delfi“ žiniomis, – ir garsaus Kauno milijonieriaus sūnus, žinomos bendrovės vadovas.
Paklausus, ar byloje nepadaugėjo įtariamųjų, tyrimui vadovaujantis prokuroras L. Petreikis patvirtino, jog situacija keičiasi, o informacija apie du įtariamuosius buvo pateikta esant pirminei stadijai. „Delfi“ žiniomis, įtariamųjų ratas plečiasi.
„Įtariamųjų skaičiaus nenorėčiau detalizuoti. Jų tikrai nemažėja“, – sakė prokuroras L. Petreikis bei tikino negalintis teikti jokios informacijos apie įtariamųjų skaičių ar šių asmenų vaidmenį.
Paklausus, ar įtarimai jau pareikšti, o gal dar bus reiškiami ir bendrovių, kurioms vadovavo A. Lavrinavičius, akcininkams, prokuroras taip pat sakė to nedetalizuosiantis.
„Dar daug veiksmų reikia padaryti, kad tinkamai būtų surinkta informacija, todėl bet koks atskleidimas apie įtarimą gali padėti nuspėti tyrimo kryptį“, – sakė tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras L. Petreikis.
Pinigų srautai keliavo į JAV
Remiantis teisėsaugos pateiktais duomenimis, automobilių sporto klubo valdybos narys ir prezidentas E. Staponkus įtariamas nuo 2019 metų gegužės 6 iki 15 dienos vykdęs apgaulingą įmonės buhalterinę apskaitą ir gegužės 6–lapkričio 27 dienomis užsienio bendrovei, esančiai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Floridoje, pervedęs daugiau nei 200 tūkst. eurų už su įmonės veikla nesusijusias paslaugas.
Taip, pasak teisėsaugos, nepagrįstai padidintos įmonės išlaidos, siekiant išvengti beveik 35 tūkst. eurų mokesčių. E. Staponkus taip pat įtariamas tuo, kad vienuolikos įmonių faktiniam vadovui A. Lavrinavičiui padėjo organizuoti neteisingų duomenų įrašymą į deklaracijas ir jų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, kai bendrais veiksmais sugrąžino E. Staponkaus automobilių sporto klubui nuo 2017 metų sausio 10 dienos pervestas pinigines lėšas už tariamai suteiktą iš A. Lavrinavičiaus vadovaujamų įmonių gautą paramą.
Vadovavo restoranus valdžiusioms 11 įmonių
A. Lavrinavičius įtariamas tuo, kad, siekdamas išvengti mokesčių, būdamas vienuolikos įmonių faktinis vadovas, bendrininkaudamas su kitu įtariamuoju susigrąžino automobilių sporto klubui nuo 2017 metų sausio 1 dienos pervestas lėšas už tariamai suteiktą paramą – iš viso už daugiau kaip 418 tūkst. eurų.
Už neoficialiai sutartą mokestį jis iš E. Staponkaus grynaisiais pinigais susigrąžino automobilių sporto klubui kaip paramą pervestas lėšas. Tokiais veiksmais, pasak teisėsaugos, buvo siekiama išvengti mokesčių, kurių suma – ne mažiau kaip 125 tūkst. eurų, dėl to Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikti galimai neteisingi duomenys.
Teisėsaugos duomenimis, viešojo maitinimo paslaugas teikiančio tinklo vadovas bei kitos įstaigos prezidentas, iš anksto susitarę, nuo 2017 metų sausio 1 dienos iki 2019 metų gruodžio 31 dienos iš maitinimo paslaugas teikiančio tinklo įmonių į kitos įstaigos sąskaitą, kaip paramą, pervedė daugiau nei 400 tūkst. eurų.
Abu įtariamieji kaltę neigia.
