Tinklalapio produktukainos.lt duomenimis, spalio pradžioje kilogramas juodos duonos kainavo 5,97 Lt ir buvo 1,49 proc. arba 6 ct pigesnis nei prieš metus. Tuo metu kilogramas batono kainavo 6,53 Lt ir buvo 2,67 proc. brangesnis nei prieš metus.

Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sako, kad šiemet grūdų supirkimo kainos nukrito apie 20 proc.

„Grūdų supirkimo kainos, lyginant su praėjusiais penkeriais metais, šiuo metu yra pačios žemiausios“, - DELFI teigė jis.

Pašnekovo žiniomis, kokybiškiausi kviečiai, iš kurių kepama duona, dabar superkami po maždaug 540-700 Lt už toną.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys sako, kad duonos kaina beveik nepriklauso nuo grūdų supirkimo kainos.

Albertas Gapšys
„Atrodo, kadangi duona gaminama iš miltų, o pinga jų žaliava grūdai, tai ir duona turėtų pigti. Iš tikrųjų, jeigu žiūrėsime mažmeninės kainos grandinę, pamatysime, kad grūdai sudaro tik 10-15 proc. visos duonos kainos. Taigi jeigu 20 proc. pinga grūdai, tai geriausiu atveju 2-3 proc. galėtų mažėti duonos kaina“, - DELFI sakė jis.

Tokiu atveju apie 4 Lt kainuojanti duona galėtų atpigti iki 10 ct.

Pasak pašnekovo, didžiausią duonos kainos dalį – apie 40 proc. - sudaro kepyklos sąnaudos.

„Tai yra viena medalio pusė, kita medalio pusė yra tai, kad Lietuva yra nedidelė šalis ir tikros konkurencijos tarp kepyklų, duonos gamintojų neypatingai yra. Penkios šalies kepyklos iškepa apie 40 proc. duonos, aišku, jų kainodarą ir darbą nusižiūri kiti. Taigi kainos nėra 100 proc. konkurencinės, juo labiau, kad prekyboje turi prekybos tinklų oligopoliją, kurie savo sutartimis stengiasi sulyginti atskirų įmonių kainas“, - kalbėjo A. Gapšys.

Taip pat pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pagal kitų Europos Sąjungos šalių lygį, maisto produktų vidutinės kainos yra apie 25 proc. mažesnės nei Bendrijos vidurkis.

„Taip pat vyksta mūsų kainų priartėjimas prie ES kainų“, - sakė A. Gapšys.

„Fazer“ duonos kepyklos vadovas Mindaugas Snarskis teigia, kad Baltijos šalyse didieji duonos kepėjai turi labai ribotą miltų tiekėjų pasirinkimą, tuo pačiu ir ribotas galimybes daryti įtaką jų kainą.

„Bendrąja prasme, kiekvienos reikšmingos produkto dedamosios kainos pokytis daro įtaką galutinio produkto kainai, tačiau, kalbant apie duonos savikainą ir pingančius grūdus, viskas nėra taip vienareikšmiška. Iš grūdų malami miltai, o jų kainos kitimas veikia ir galutinę duonos savikainą. Dabartinės tendencijos rodo grūdų kainos mažėjimą, tačiau miltų kainą sudaro ne tik grūdų kaina, bet ir energijos kaštai bei atlyginimai“, - komentare DELFI tvirtino jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (103)