Tokį staigų pokytį lėmė nedarbo komponentas, per mėnesį sumažėjęs 1,2 balo iki 97,9. Šios tendencijos rodo didėjantį nedarbą. Tokie žemi rodikliai pastarąjį kartą buvo fiksuoti prieš trejus metus – 2020 m. rugpjūtį.
Užimtumo perspektyvos Europoje kol kas išlieka teigiamoje zonoje, bet iki 101,5 (-0,7 balo) sumažėjęs komponentas pristabdė optimistines prognozes.
Lietuvoje situacija kol kas stabilesnė. Rugpjūtį šalies barometras nežymiai didėjo (0,1 balo iki 100,9), nedarbo komponentas mažėjo 0,3 ir šiuo metu siekia 100,4 balo. Užimtumo komponentas didėjo 0,6 balo ir šiuo metu yra 101,5.
Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 18 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Šios tarnybos įsikūrusios Austrijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Danijoje, Belgijos generaliniame direktorate, Belgijoje-Valonijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje ir Šveicarijoje. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.
Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą.
Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.
