Gyventojai lengvai nepasiduos
Kazlų Rūdoje, ties Subačiškėmis bei aplinkinėse gyvenvietėse – nerimas dėl ateities. Ten, kur dabar matyti besidriekiantys ūkininkų laukai bei stovi gyvenamieji namai – numatyta tiesti „Rail Baltica“ geležinkelį. Kad jis nuo Lenkijos sienos nusidriektų iki Kauno, Kazlų Rūdoje teks griauti gyvenamuosius namus ir sodybas, o žmonės bus priversti išsikelti.
„Žmonės apsikalė namus, susitvarkė namus. Ir vidų, ir išorę – viską tvarkosi. Viską palikti? Įsivaizduojate, koks malonumas? Verkia žmonės, pripratę jau gyventi“, – teigė gyventoja Virginija Mikolaitienė.
Išeičių žmonėms kol kas taip pat niekas nesiūlo.
„Turime sodybą, kurioje gyveno mūsų melžėja – ją nugriaus. Mes ją remontavomės, o ką mes gausime – nieko nežinome. Aišku, niekas dar čia ir nesiūlė mums“, – pasakojo ūkininkė Dalia Kairaitienė.
Ūkininkė skaičiuoja, kad geležinkelio statybai vien jų šeimai paaukoti tektų daugiau nei 10 hektarų žemių.
„Per didelius plotus eina ir viena žemė lieka viename šone, kita kitame. Aišku, jau padidėja atstumas važiuoti, jau daugiau kuro reikės“, – dalijosi moteris.
Žmonės kategoriški – gyvens čia, kol nebus iškelti su buldozeriu.
„Mes tikrai nesikraustysime niekur, nes jau ir amžius toks. Kur eiti?“, – kėlė klausimą V. Mikolaitienė.
Klausimų daugiau nei atsakymų
Žmonės nesupranta, kodėl geležinkelio trasa tiesiama griaunant jų gyvenimus, kai visai šalia – „Via Balticos“ autostrada, greta kurios nėra nei gyventojų, nei namų.
„Mes visą laiką tikėjomės, kad per Kazlų Rūdą eis. Ten jau yra vėžė padaryta, tai šone dar vieną vėžę padarytų“, – dalijosi gyventoja.
Deja, bet atsakymo neturi ir meras.
„Neturiu aš irgi atsakymo į šitą klausimą ir suprantu nebent tai, jog, kai buvo projektuojama „Rail Baltica“, tiesiog apskritai buvo tikimasi, jog vėžė Kazlų Rūdos savivaldybėje eis pro pat miestą ir tos situacijos pro „Via Balticą“ ar šalia „Via Balticos“ niekas rimtai nevertino“, – teigė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.
Pasak Susisiekimo ministerijos, tokia vieta pasirinkta dėl techninių priežasčių, esą tiesiant bėgius kitur – vėžė būtų netiesi, ko pasėkoje nebūtų išlaikomi norimi traukinių greičiai. Savivaldybė darė apklausą ir gyventojams teko rinktis iš dviejų pasiūlytų blogybių – geležinkelis per patį miestelį ar jo pakraščiu, tačiau vis tiek per žmonių laukus ir namus. Gyventojai pasirinko pastarąją.
„Jis nėra geras. Mes netenkame žemės ūkio naudmenų, labai stambūs ūkininkai netenka savo dirbamų žemių arba patekimas į jas tampa nuostolingas, tai yra 3-4 kartus ilgėja tas atstumas“, – teigė M. Varaška.
Ministerija bando raminti
Susisiekimo ministras sako, kad projektas jau patvirtintas, o detalės – derinamos.
„Negalime atsisukti atgal. Man atrodo, svarbiausia, kad visą laiką, kai darome tuos sprendimus, kad būtų pasiekti tie rezultatai, kurie yra optimalūs iš visų pusių. Aš net neabejoju, kad taip bus“, – tikino Susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Pasak jo, ginčytis nebėra dėl ko, nes „Rail Baltica“ – strateginis projektas.
„Tai yra ypatingos valstybinės svarbos projektas ir tai yra Lietuvos nacionalinis, ir geopolitinis, jau net nebe ekonominis, karinio mobilumo interesas – turėti operuojančią pastatytą vėžę kuo greičiau“, – teigė M. Skuodis.
Kazlų Rūdos bei Prienų savivaldybės, kurias paliestų vėžė, tarėsi dėl ginčo sprendimo su ministerija teisme, tačiau minties atsisakė. Teismų neprireikė, pakeitus itin akį rėžusius sprendinius projekte.
„Sprendinius tos vėžės per gyvenvietes tokius, kad nereikėtų naikinti pagrindinių gatvių, pavyzdžiui, Subačiškėse, kurios turi 180 gyventojų. Mes paslinktumėme estakadas arba viadukus per kelis šimtus metrų nuo gyvenviečių centrų“, – teigė Kazlų rūdos meras.
Vieša diskusija su gyventojais dėl jų ateities Kazlų Rūdoje numatyta rugsėjo 12 dieną, kada paaiškės, už kokias kainas siūloma išpirkti gyventojų sklypus.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
