Pasak leidinio, kol kas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) pradėtas dviejose vietose, o ekspertai skaičiuoja, kad tokio pajėgumo gamyklai gali prireikti 350–370 mln. Eur investicijų. Gamyklos galia siektų iki 200 MW, jai reiktų 1.200 GWh elektros.
Šiuo metu pradėti du PAV dėl identiškų gamyklų: vienas – Akmenės rajone, kitas – Kretingos.
„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis vz.lt patvirtino, kad įmonė atlieka gamyklos statybos galimybių studijas ir patikslino, kad svarstoma ne tik apie šias dvi vietas.
Penktadienį bendrovės išplatintame pranešime žiniasklaidai teigiama, kad tai būtų didžiausio galingumo tokio tipo gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse, o į projektą planuojama investuoti per 400 mln. eurų.
„Šiuo metu vykdome tinkamiausios vietos gamyklos statybai paiešką. Kai kuriose svarstomose vietovėse – Naujojoje Akmenėje ir Kretingoje – jau pradėti atlikti ekonominiai ir ekologiniai vertinimai. Remdamiesi jų rezultatais, taip pat tokiais kriterijais kaip veikianti infrastruktūra, elektros tinklai, spręsime dėl vietovės tinkamumo gamyklos statybai“, – sakė T. Konkovskis.
Preliminariai planuojama, kad poveikio aplinkai vertinimai užtruks apie metus, tad vieta gamyklai bus pasirinkta 2025 m. Planuojama, kad ji veiklą pradės 2028-aisiais, o jos pajėgumai per metus užtikrins 19,25 tūkst. tonų vandenilio ir 100 tūkst. tonų e. metanolio gamybą. Numatoma, kad šiuos žaliuosius degalus pagrinde naudos laivybos sektorius.
Gamyklos, teritorija užims iki 15 ha, bet pati gamykla bus itin kompaktiška ir užims apie 5 ha plotą.
„PAV dokumentuose, nurodoma, kad metanolio gamyba vyks reaktoriuje, kuriame anglies dioksidas ir vandenilis reaguoja veikiami slėgio ir temperatūros.
Anglies dioksidas surenkamas ir tiekiamas iš organinio kuro emisijos šaltinių, pavyzdžiui, biodujų gamyklos arba šiaudų deginimo įrenginio. Vandenilio gamyba numatoma elektrolizės būdu, kai vandens molekulės suskaidomos į vandenilį ir deguonį naudojant elektros energiją“, – rašo „Verslo žinios“.
