"Mes sveikiname... šį balsavimą kaip svarbų žingsnį teisinga kryptimi", - sakė EK ekonomikos komisaras Olli Rehnas, kalbėdamas apie trečiadienį parlamento patvirtintą naują taupymo priemonių paketą, mainais į pagalbos išmoką Atėnams.
"Tačiau sekmadienį laukia dar vienas svarbus balsavimas ir dar vienas sėkminga jo baigtis yra būtina... tęsti diskusijas" su Graikija dėl tarptautinės finansinės pagalbos programos, sakė jis, kalbėdamas apie 2013 metų Graikijos biudžeto tvirtinimą.
Trečiadienį Graikijos parlamentas patvirtino išlaidų mažinimą 18,5 mlrd. eurų, kaip reikalavo jos kreditorių trejetas; už tai Graikija turėtų gauti 31,5 mlrd. eurų paramą.
Išlaidoms iki 2016 metų sumažinti graikai numato nustatyti išėjimo į pensiją amžių 67 metus, mažinti pašalpas bei minimalią algą.
ECB prezidentas Mario Draghi ketvirtadienį taip pat palankiai įvertino graikų parlamentarų sprendimą, atvėrusį kelią tarptautinei pagalbai.
"ECB tikrai sveikina vakarykščio balsavimo rezultatus kaip labai svarbų žingsnį. Tai iš tikrųjų reiškia pažangą", - sakė jis per spaudos konferenciją.
Tačiau akivaizdžiai itin nepopuliarų 18,5 mlrd. griežto taupymo priemonių paketą Graikija siekia peržiūrėti, kad jis būtų įgyvendinamas iki 2016 metų - Atėnai pageidauja, kad ši iki 2014 metų planuota priemonė būtų pratęsta dviem metais.
Jeigu tai bus padaryta - nors tam priešinasi kompromisams nelinkusios euro zonos šalys, atrodo, kad taip ir bus - Graikijos kreditoriai, ES, Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) turi rasti būdą, kaip padengti papildomų dvejų metų išlaidas.
Tuo pačiu metu pranešama, kad TVF nerimauja, jog didėjanti Graikijos skolų našta, paprasčiausiai, yra nepakeliama, ypač turint omenyje jos ekonomikos nuosmukį penktadaliu nuo krizės pradžios ir tai, kad nematyti jokių atsigavimo ženklų.
ES trečiadienį skelbti skaičiai rodo, kad 2014 metais Graikijos skola sieks beveik 190 proc. Bendrojo Vidaus Produkto (BVP) - tai yra, tris kartus viršys ES nustatytą 60 proc. ribą. Tokiomis sąlygomis Graikija negali tikėtis spartaus augimo ir gebėjimo išsimokėti skolas.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble ketvirtadienį sakė nemanantis, kad "artimiausiomis savaitėmis" tikėtina susitarti su tarptautiniais kreditoriais dėl pagalbos skolose įklimpusiai Graikijai.
"Šiuo metu nematau, kad būtų priimami sprendimai", siekiant užtikrinti galutinį susitarimą su trimis Graikijos kreditoriais, sakė W.Schaeuble.
Graikijos ministras pirmininkas Antonis Samaras perspėjo, kad jo šalis, negavusi 31 mlrd. eurų paramos, lapkričio 16 dieną bankrutuos.
Trečiadienį vykęs balsavimas, laimėtas tik 153 balsais iš bendro 299 parlamentarų skaičiaus, A.Samarui kainavo brangiai - septyni koalicijos parlamentarai nuo jo nusisuko; taigi, sekmadienį premjero vėl laukia nerimastingas balsavimas.